Archeologas M.Daubaras apie tyrimus buvusioje Alytaus dvarvietėje: „Keramiką nešėme kibirais“ (0)

Rasa AB­RA­MA­VI­ČIŪ­TĖ, muziejininkė
Man­tas Dau­ba­ras
Ar­che­o­lo­gas Man­tas Dau­ba­ras (nuotr.) pra­ėju­siais me­tais ka­si­nė­jo bu­vu­sią Aly­taus dvar­vie­tę. Po­kal­bis su juo – apie ar­che­o­lo­gų dar­bo už­ku­li­sius, in­tri­guo­jan­čius at­ra­di­mus, il­gai trun­kan­tį dar­bo pro­ce­są, rei­ka­lau­jan­tį di­de­lės kan­try­bės ir ati­du­mo.
Ar­che­o­lo­go dar­bas pra­si­de­da nuo po­pie­rių 

Po­kal­bio pra­džio­je, pa­klaus­tas apie ar­che­o­lo­gi­nių ty­ri­mų ei­gą, ar­che­o­lo­gas Man­tas šyp­te­li, jog vi­sų pir­ma aps­tu po­pie­riz­mo, ta­čiau kai ši da­lis su­tvar­ko­ma, ga­li­ma pra­dė­ti vyk­dy­ti ty­ri­mus. Nors ty­ri­mų me­to­di­ka lai­kui bė­gant kei­tė­si, es­mė li­ko ne­pa­ki­tu­si: at­vy­kus į nu­ma­ty­tą vie­tą, at­ma­tuo­ja­mas rei­kia­mas plo­tas, pa­ruo­šia­ma rei­ka­lin­ga įran­ga ir pra­de­da­mi ka­si­mo dar­bai. Mi­nė­to­ji įran­ga yra ne tik si­jok­lės, men­te­lės, ki­bi­rai ir kas­tu­vai. Nau­do­ja­mi ir pa­žan­gūs prie­tai­sai, ku­rių dė­ka at­lie­ka­mi ne­dest­ruk­ty­vūs ty­ri­mai bei su­ren­ka­ma svar­bi in­for­ma­ci­ja, to­kia kaip kul­tū­ri­nio sluoks­nio sto­ris, ar­te­fak­tų am­žius. Pra­ėju­sių me­tų ru­de­nį Ši­le­lio gat­vė­je vyk­dy­ti už­sa­ko­mo­jo po­bū­džio ar­che­o­lo­gi­niai ty­ri­mai. Ar­che­o­lo­gų pa­gal­bos pri­rei­kė dėl pla­nuo­ja­mo gat­vės as­fal­ta­vi­mo bei jun­gi­mo su ša­lia esan­čia Upe­lio gat­ve. Ty­ri­mai bu­vu­sio­je Aly­taus dvar­vie­tė­je at­lik­ti nau­do­jant kas­tu­vus, ki­bi­rus, si­jok­les.

Pas­ta­ro­sios nau­do­tos grun­to si­jo­ji­mui. Pa­sak pa­šne­ko­vo, to­kia prak­ti­ka mies­to ar­che­o­lo­gi­jo­je itin re­ta, ta­čiau ti­ria­mo­je te­ri­to­ri­jo­je ap­tik­ta smė­lin­go grun­to. Dėl leng­vai si­jo­ja­mo že­mės sluoks­nio pa­vy­ko su­rink­ti ma­žiau­sias tit­na­go nuos­ka­las, smul­kiau­sius ke­ra­mi­kos frag­men­tus, ku­rių ap­tik­ta tiek daug, jog te­ko neš­ti ki­bi­rais. Tarp ra­di­nių taip pat pa­si­tai­kė ir tit­na­go skel­čių, vit­ra­žo stik­liu­kų, di­de­lis kie­kis brūkš­niuo­to­sios ke­ra­mi­kos bei nu­miz­ma­ti­nės, dau­giau­sia Žy­gi­man­to Au­gus­to lai­kų, me­džia­gos.

Pa­klaus­tas apie to­les­nius ty­ri­mus, vyk­sian­čius bu­vu­sio­je Aly­taus dvar­vie­tė­je, M.Dau­ba­ras ti­ki­si jų me­tu su­ras­ti įgi­lin­tų ar­che­o­lo­gi­nių struk­tū­rų, ku­rių dė­ka pa­vyk­tų daug tiks­liau da­tuo­ti ra­di­nius.

Apie ar­che­o­lo­gi­nių ra­di­nių da­ta­vi­mą

Svar­bu pa­mi­nė­ti, jog ar­che­o­lo­gi­nių ty­ri­mų me­tu ras­tus ar­te­fak­tus ga­li­ma da­tuo­ti dviem bū­dais: ti­po­lo­gi­niu ir ra­dio­ak­ty­vio­sios an­glies. Pir­muo­ju at­ve­ju nu­sta­ty­ti da­ta­vi­mą pa­de­da ra­di­nio iš­vaiz­da. Dė­me­sys ski­ria­mas ra­di­nio iš­orei: ap­dir­bi­mo tech­no­lo­gi­joms, de­ko­ro ele­men­tams, prie­mai­šoms, me­džia­gai iš ku­rios dir­bi­nys pa­ga­min­tas. O štai ant­ra­sis me­to­das skir­tas nu­sta­ty­ti or­ga­ni­nės me­džia­gos am­žių, ti­riant jo­je esan­tį an­glies ato­mų kie­kį. M.Dau­ba­ras pa­brė­žia, jog ra­dio­kar­bo­ni­nis da­ta­vi­mas stip­riai pa­to­bu­lė­jo.

Šiuo me­tu pla­čiai nau­do­ja­mas va­di­na­mas AMS (angl. Ac­ce­le­ra­tor mass spec­tro­met­ry, t. y. Grei­tin­tu­vo ma­sės spek­tro­met­ro) ra­dio­kar­bo­ni­nis da­ta­vi­mas. Jis ypa­tin­gas tuo, jog iš no­ri­mos tir­ti me­džia­gos už­ten­ka pa­im­ti la­bai ne­di­de­lį kie­kį an­glies ir da­ta bus nu­sta­to­ma tiks­liai, tuo tar­pu anks­čiau rei­kė­jo daug dau­giau an­glies, ku­rios ne vi­suo­se ar­te­fak­tuo­se pa­kan­ka­mai iš­li­kę. Džiu­gu, jog or­ga­ni­nės me­džia­gos da­ta­vi­mas stip­riai pa­to­bu­lė­jo ir ta­po leng­viau nu­sta­to­mu. 

Ki­tas svar­bus po­ky­tis ar­che­o­lo­gi­jos prak­ti­ko­je, Man­to nuo­mo­ne, pri­im­tas 2020-iais, yra da­lies že­mių mė­gi­nių su­rink­tų iš ar­che­o­lo­gi­nių sluoks­nių ar­ba struk­tū­rų per­da­vi­mas ar­che­o­bo­ta­ni­kams. Šios sri­ties moks­li­nin­kai vyk­do to­les­nius ty­ri­mus bei pri­si­de­da prie in­for­ma­ci­jos apie pra­ei­ty­je gy­ve­nu­sių žmo­nių ūki­nės gy­ve­ni­mo pu­sės, mi­ty­bos įpro­čių, au­gin­tų au­ga­lų bei grū­di­nių kul­tū­rų, gi­li­ni­mo ir plė­ti­mo. 

Mi­nė­to­ji ar­che­o­bo­ta­ni­ka tik vie­na iš dau­ge­lio sri­čių glau­džiai su­si­ju­sių su ar­che­o­lo­gi­ja. Pa­sak pa­šne­ko­vo, nors ar­che­o­lo­gi­jos dis­cip­li­na daug pa­si­i­ma iš ki­tų moks­lų, ta­čiau jiems taip pat daug su­tei­kia. Štai, pa­vyz­džiui, ant­ro­po­lo­gi­jos dis­cip­li­nai ar­che­o­lo­gai su­tei­kia dar­bo me­džia­gą – kau­lus, iš ku­rių ga­li­ma su­ži­no­ti apie žmo­nių bei gy­vū­nų mig­ra­ci­jos ke­lius, mi­ty­bos ra­cio­ną, mais­to kil­mę. Ar­che­o­lo­gi­ja taip pat glau­džiai su­si­ju­si ir su is­to­ri­ja, ap­lin­ko­sau­ga. Vi­sos šios dis­cip­li­nos, pa­pil­dy­da­mos vie­na ki­tą, su­ku­ria ir api­pa­vi­da­li­na tiks­les­nį vaiz­dą apie pra­ei­ties ben­druo­me­nių įpro­čius, gy­ven­se­ną, mi­ty­bą, li­gas, pri­si­tai­ky­mą prie be­si­kei­čian­čios ap­lin­kos bei gy­ve­ni­mo tem­po.

Apie ar­che­o­lo­gi­nius nesu­si­pra­ti­mus ir DNR ty­ri­mų ga­lią

Ne­pai­sant dar­nios tarp­dis­cip­li­ni­nės są­vei­kos, ar­che­o­lo­gi­jos, kaip ir ki­tų moks­lo sri­čių ne­ap­len­kia iš­anks­ti­nės nuo­sta­tos. Pa­klaus­tas apie jas ar­che­o­lo­gas M.Dau­ba­ras pri­si­me­na, jog te­ko gir­dė­ti įvai­rių epi­te­tų apie ar­che­o­lo­go dar­bą. Da­lis žmo­nių šios pro­fe­si­jos at­sto­vus va­di­na duob­ka­siais, lo­bių ieš­ko­to­jais, pa­sak Man­to, ,,ge­o­lo­gai” ir ,,sta­ty­bi­nin­kai” taip pat daž­nai pa­si­tai­kan­tis ter­mi­nas. Ver­ta pa­mi­nė­ti, jog ga­jus yra ma­ro mi­tas. Ne­va ar­che­o­lo­gi­nius ka­si­nė­ji­mus, ypač ka­pi­ny­nuo­se, at­lie­kan­tys as­me­nys ga­li už­si­krės­ti ma­ru ir mir­ti. Po­kal­bio pa­bai­go­je pa­klaus­tas apie da­bar­ti­nius pro­jek­tus ar­che­o­lo­gas da­li­na­si, jog veik­los aps­tu. Šiuo me­tu pa­šne­ko­vas dar­buo­ja­si prie ge­ne­ti­nių ty­ri­mų, ku­rių me­džia­ga nu­ke­lia lai­ku į 2012-ius. Tuo­met M.Dau­ba­ras va­do­va­vo Šat­ri­jos pi­lia­kal­nio ty­ri­mams, ku­rių me­tu ka­si­nė­ta gy­ven­vie­tė. Ty­ri­mų me­tu ap­tik­ti pa­sta­to pa­ma­tai to­li gra­žu ne­bu­vo svar­biau­sias ra­di­nys, tai – 230–350 m. AD (mū­sų eros me­tais) da­tuo­ja­mi pa­lai­do­ji­mai. Vie­nas iš jų gru­pi­nis, ka­dan­gi ka­pe pa­lai­do­ti du vy­rai ir du vai­kai iki tre­jų me­tų am­žiaus. Pa­sak M.Dau­ba­ro, spren­džiant iš kau­lų lū­žių, vy­rai nu­žu­dy­ti eg­ze­ku­ci­jos bū­du, iden­ti­fi­kuo­ja­mi pe­ri­mor­ta­li­niai su­ža­lo­ji­mai, o vai­kų mir­ties prie­žas­tis ne­aiš­ki. Tai­gi mū­sų pa­šne­ko­vo sie­kia­my­bė – re­mian­tis DNR (de­ok­si­ri­bo­nuk­le­o­rūgš­ties) ty­ri­mais iš­si­aiš­kin­ti ar ben­dra­me ka­pe pa­lai­do­tie­ji su­si­ję gi­mi­nys­tės ry­šiais.

Dau­giau apie įvy­kius ar­che­o­lo­gi­jos mu­zie­ju­je ga­li­te su­ži­no­ti pa­spau­dę pa­tin­ka „Ar­che­o­lo­gi­jos mu­zie­jus Aly­tu­je” „Fa­ce­bo­o­ko“ pa­sky­ro­je. O no­rin­tiems su­si­pa­žin­ti su ar­che­o­lo­gi­ja bei se­no­ve, te­rei­kia už­suk­ti į Ar­che­o­lo­gi­jos mu­zie­jų, įsi­kū­ru­sį Jiez­no g. 2, Aly­tus.
 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.