Archeologas M.Daubaras apie tyrimus buvusioje Alytaus dvarvietėje: „Keramiką nešėme kibirais“ (0)
Archeologo darbas prasideda nuo popierių
Pokalbio pradžioje, paklaustas apie archeologinių tyrimų eigą, archeologas Mantas šypteli, jog visų pirma apstu popierizmo, tačiau kai ši dalis sutvarkoma, galima pradėti vykdyti tyrimus. Nors tyrimų metodika laikui bėgant keitėsi, esmė liko nepakitusi: atvykus į numatytą vietą, atmatuojamas reikiamas plotas, paruošiama reikalinga įranga ir pradedami kasimo darbai. Minėtoji įranga yra ne tik sijoklės, mentelės, kibirai ir kastuvai. Naudojami ir pažangūs prietaisai, kurių dėka atliekami nedestruktyvūs tyrimai bei surenkama svarbi informacija, tokia kaip kultūrinio sluoksnio storis, artefaktų amžius. Praėjusių metų rudenį Šilelio gatvėje vykdyti užsakomojo pobūdžio archeologiniai tyrimai. Archeologų pagalbos prireikė dėl planuojamo gatvės asfaltavimo bei jungimo su šalia esančia Upelio gatve. Tyrimai buvusioje Alytaus dvarvietėje atlikti naudojant kastuvus, kibirus, sijokles.
Pastarosios naudotos grunto sijojimui. Pasak pašnekovo, tokia praktika miesto archeologijoje itin reta, tačiau tiriamoje teritorijoje aptikta smėlingo grunto. Dėl lengvai sijojamo žemės sluoksnio pavyko surinkti mažiausias titnago nuoskalas, smulkiausius keramikos fragmentus, kurių aptikta tiek daug, jog teko nešti kibirais. Tarp radinių taip pat pasitaikė ir titnago skelčių, vitražo stikliukų, didelis kiekis brūkšniuotosios keramikos bei numizmatinės, daugiausia Žygimanto Augusto laikų, medžiagos.
Paklaustas apie tolesnius tyrimus, vyksiančius buvusioje Alytaus dvarvietėje, M.Daubaras tikisi jų metu surasti įgilintų archeologinių struktūrų, kurių dėka pavyktų daug tiksliau datuoti radinius.
Apie archeologinių radinių datavimą
Svarbu paminėti, jog archeologinių tyrimų metu rastus artefaktus galima datuoti dviem būdais: tipologiniu ir radioaktyviosios anglies. Pirmuoju atveju nustatyti datavimą padeda radinio išvaizda. Dėmesys skiriamas radinio išorei: apdirbimo technologijoms, dekoro elementams, priemaišoms, medžiagai iš kurios dirbinys pagamintas. O štai antrasis metodas skirtas nustatyti organinės medžiagos amžių, tiriant joje esantį anglies atomų kiekį. M.Daubaras pabrėžia, jog radiokarboninis datavimas stipriai patobulėjo.
Šiuo metu plačiai naudojamas vadinamas AMS (angl. Accelerator mass spectrometry, t. y. Greitintuvo masės spektrometro) radiokarboninis datavimas. Jis ypatingas tuo, jog iš norimos tirti medžiagos užtenka paimti labai nedidelį kiekį anglies ir data bus nustatoma tiksliai, tuo tarpu anksčiau reikėjo daug daugiau anglies, kurios ne visuose artefaktuose pakankamai išlikę. Džiugu, jog organinės medžiagos datavimas stipriai patobulėjo ir tapo lengviau nustatomu.
Kitas svarbus pokytis archeologijos praktikoje, Manto nuomone, priimtas 2020-iais, yra dalies žemių mėginių surinktų iš archeologinių sluoksnių arba struktūrų perdavimas archeobotanikams. Šios srities mokslininkai vykdo tolesnius tyrimus bei prisideda prie informacijos apie praeityje gyvenusių žmonių ūkinės gyvenimo pusės, mitybos įpročių, augintų augalų bei grūdinių kultūrų, gilinimo ir plėtimo.
Minėtoji archeobotanika tik viena iš daugelio sričių glaudžiai susijusių su archeologija. Pasak pašnekovo, nors archeologijos disciplina daug pasiima iš kitų mokslų, tačiau jiems taip pat daug suteikia. Štai, pavyzdžiui, antropologijos disciplinai archeologai suteikia darbo medžiagą – kaulus, iš kurių galima sužinoti apie žmonių bei gyvūnų migracijos kelius, mitybos racioną, maisto kilmę. Archeologija taip pat glaudžiai susijusi ir su istorija, aplinkosauga. Visos šios disciplinos, papildydamos viena kitą, sukuria ir apipavidalina tikslesnį vaizdą apie praeities bendruomenių įpročius, gyvenseną, mitybą, ligas, prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos bei gyvenimo tempo.
Apie archeologinius nesusipratimus ir DNR tyrimų galią
Nepaisant darnios tarpdisciplininės sąveikos, archeologijos, kaip ir kitų mokslo sričių neaplenkia išankstinės nuostatos. Paklaustas apie jas archeologas M.Daubaras prisimena, jog teko girdėti įvairių epitetų apie archeologo darbą. Dalis žmonių šios profesijos atstovus vadina duobkasiais, lobių ieškotojais, pasak Manto, ,,geologai” ir ,,statybininkai” taip pat dažnai pasitaikantis terminas. Verta paminėti, jog gajus yra maro mitas. Neva archeologinius kasinėjimus, ypač kapinynuose, atliekantys asmenys gali užsikrėsti maru ir mirti. Pokalbio pabaigoje paklaustas apie dabartinius projektus archeologas dalinasi, jog veiklos apstu. Šiuo metu pašnekovas darbuojasi prie genetinių tyrimų, kurių medžiaga nukelia laiku į 2012-ius. Tuomet M.Daubaras vadovavo Šatrijos piliakalnio tyrimams, kurių metu kasinėta gyvenvietė. Tyrimų metu aptikti pastato pamatai toli gražu nebuvo svarbiausias radinys, tai – 230–350 m. AD (mūsų eros metais) datuojami palaidojimai. Vienas iš jų grupinis, kadangi kape palaidoti du vyrai ir du vaikai iki trejų metų amžiaus. Pasak M.Daubaro, sprendžiant iš kaulų lūžių, vyrai nužudyti egzekucijos būdu, identifikuojami perimortaliniai sužalojimai, o vaikų mirties priežastis neaiški. Taigi mūsų pašnekovo siekiamybė – remiantis DNR (deoksiribonukleorūgšties) tyrimais išsiaiškinti ar bendrame kape palaidotieji susiję giminystės ryšiais.
Daugiau apie įvykius archeologijos muziejuje galite sužinoti paspaudę patinka „Archeologijos muziejus Alytuje” „Facebooko“ paskyroje. O norintiems susipažinti su archeologija bei senove, tereikia užsukti į Archeologijos muziejų, įsikūrusį Jiezno g. 2, Alytus.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą