Alytus sumanė tikrą kultūrinį fejerverką – į restauruotą sinagogą iš JAV žadama atvežti milijoninės vertės paveikslų kolekciją (1)
„Išskirtinio grožio pasiūlymas“
Alytus neturi tarptautinių parodų organizavimo patirties, tačiau ir Lietuvos kultūros sostine taps pirmą kartą, taigi idėjų kultūriniam veiksmui suaktyvinti ieškoma įvairiausių.
„Mes jau patyrėme, kad galime organizuoti parodas, į kurias atvažiuoja meno mėgėjai iš kitų miestų, taip pat ir Vilniaus ar Kauno. Tai parodė Vytauto Kasiulio tapybos paroda, kuri veikia šiuo metu Alytaus sinagogoje. Iššūkiams įpareigoja ir sinagogos naujasis vardas – Audiovizualių menų centras, o apskritai idėja atsivežti dalį Samuelio Taco kolekcijos kilo ne taip seniai ir kol kas bandome įvertinti, kiek ji reali – pirmiausia draudimo, saugumo, logistikos klausimus. Tai yra labai specifinė muziejinė veikla, taigi viskas nauja ir mums patiems, laukia daug atradimų“, – sako Kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė.
Ir priduria, kad galimybė priimti tokią parodą yra garbė, o pats S.Taco siūlymas gimtajam miestui atvežti dalį savo kolekcijos – „išskirtinio grožio“.
Šiuo metu S.Tacas taip pat vieši Lietuvoje. Alytaus sinagogoje jis apžiūrėjo V.Kasiulio parodą (beje, jo paveikslų turi ir asmeninėje kolekcijoje) bei atsakė į specifinius muziejininkų klausimus apie meno kūrinių kolekcionavimo ir kolekcinių parodų organizavimo subtilybes. Tiesą sakant, tų klausimų buvo ne vienas kitas, o visa virtinė.
Dėl Alytaus pasiruošęs „laikinai kankintis be kolekcijos“
JAV, Niujorke, Manhatane, gyvenančiam išeiviui iš Lietuvos kineziterapeutui S.Tacui (g. 1946 m.) ne viena pasaulinio garso meno pasaulio įžymybė dėkinga už sugrąžintą sveikatą. Apie jo profesinę veiklą girdėjome ir skaitėme labai daug, o štai apie pomėgius – mažiau žinome.
„Kolekcionavimas – maloni veikla, apie kurią galiu pasakoti nesustodamas“, – šypsosi S.Tacas. Laisvalaikiu kineziterapeutas kolekcionuoja garsiojo Ch.Soutine’o (1903–1943) bei jo draugų darbus. Kolekciją, kuri vadinasi „Soutinas ir jo draugai“, sudaro 120 paveikslų.
Kolekcininko taisyklė – jei paveikslas patinka, reikia juo grožėtis ilgai, o geriausiai tokią galimybę suteikia namuose sukaupti meno kūriniai, todėl ir investavęs savo rankomis uždirbtus pinigus būtent į meno kūrinius, kuriais galės nuolat grožėtis.
„Dėl Alytaus aš esu pasiruošęs net… kurį laiką kankintis be savo kolekcijos dalies“, – šypsosi S.Tacas, tačiau labai panašu, kad kalba jis visai rimtai, nes sukaupti kūriniai jam suteikia ypatingą pasitenkinimą ir norisi juos matyti nuolat.
„Man nereikia žinoti tapymo technikos ar darbo virtuvės, pakanka rezultato. Paveikslai, kuriuos turiu namuose, ir, rodos, jau viską apie juos žinau, man vis dar atveria naujų paslapčių. Jei atsiranda žmonių, norinčių pamatyti mano kolekciją, mielai pakviečiu į namus. Stebiu jų reakciją. Man malonu matyti, kaip žmonės apžiūrinėja kolekciją“, – knygoje „Trigubas gyvenimas“ rašo S.Tacas.
„Atvežti galima viską, klausimas, kiek tai kainuos“
Savo dailės kolekciją S.Tacas surinko per maždaug dešimt metų, didžioji dauguma paveikslų įsigyti aukcionuose. Kartais norimo meno kūrinio jam tenka ieškoti penkerius metus ir ilgiau, dar didesnis džiaugsmas, kai pavyksta rasti. S.Tacas sako, kad jo tikslas – turėti jam patinkančią kolekciją, tai – vienintelis atrankos kriterijus, nekalbant apie autentiškumą.
Kolekcininkas pasakoja, kad Ch.Soutine’u jis susidomėjo perskaitęs prof. Antano Andrijausko knygą apie litvakus Paryžiuje „Litvakų dailė L’École de Paris aplinkoje“ (Meno rinkos agentūra, 2008), kuri paliko gilų įspūdį. Alytiškiams kolekcininkas pasiūlė, kad vienu būsimos parodos „Soutinas ir jo draugai“ kuratoriumi galėtų tapti ir prof. A.Andrijauskas.
Savo kolekciją S.Tacas yra eksponavęs įvairiose pasaulio šalyse, prestižiniuose muziejuose ir todėl jis, paklaustas apie būsimos parodos Alytuje išlaidas, sako: „Atvežti galima viską, kitas klausimas, kiek tai kainuos.“
Pavyzdžiui, parsiųsti vieną jo kolekcijos kūrinį iš Izraelio, kur buvo eksponuotas, įskaitant draudimą ir apsaugą, yra kainavę 6 tūkst. eurų, tačiau pasitaikė, kad kūrinius lėktuvu jis parsivežė ir savo bagaže juos deklaruodamas.
JAV įprasta, kad kolekcines vertybes (į parodas, aukcionus ir pan.) perveža tik tam specialią įrangą turinčios firmos. Labai skiriasi ir meno kūrinių įvežimui taikomi mokesčiai įvairiose šalyse, pavyzdžiui, pats S.Tacas ant vienos rankos pirštų sako galintis suskaičiuoti, kiek kartų jis mokėjo muitą už įsigytus kūrinius. Tačiau savo vardo fondui įsigijęs paveikslą ir išsiuntęs jį į Lietuvą jis sužinojo turėsiąs už jį sumokėti 1,5 tūkst. eurų muitą, o pats paveikslas kainavo 10 tūkst. eurų. „Iš klaidų mokysimės“, – sako apie šią situaciją S.Tacas.
„Ar Taco paroda jau veikia..?“
„Pirmiausia kryptingai renku litvakų emigrantų Paryžiuje darbus, tačiau mano kolekcijoje yra ir daugelio Soutine’o bičiulių, kilusių iš Rusijos, Ukrainos, Italijos ir kitų šalių, kūrinių. Kai geriau pažįsti XX amžiaus pirmosios pusės Paryžiaus dailės aplinką, gali giliau suvokti Soutine’o aplinkos dailininkų kūrybos ypatumus. Paryžiuje juos persekiojo baisūs nepritekliai, skurdas, aistringa kova dėl pripažinimo. Visa ši gyvenimiška tikrovė, paryžietiško gyvenimo spindesys ir skurdas savitai atsispindėjo visų jų kūriniuose“, – pasakoja S.Tacas.
Jo kolekcijoje – ir tokių garsenybių kaip Amadeo Modigliani kūriniai, tiesa, tapyti ne aliejumi, o grafika. Kolekcininkas pajuokauja, kad tokių autorių tapybos aliejumi vienas darbas kainuoja apie 50 milijonų JAV dolerių ir reikia „žuliku būti“, kad įsigytum.
Alytiškiai klausė, apie kokias sumas kalbame, jei norėtume atsivežti 25 paties S.Taco kolekcijos paveikslus. Kolekcininkas atsakė, kad jam sudėtinga apie tai kalbėti, tačiau iš viso jo kolekcijos draudimas siekia nuo 5 iki 10 milijonų JAV dolerių. Kiek paveikslų būtų atrinkta parodai Alytuje – būsimojo jos kuratoriaus reikalas. Po to būtų galima pradėti kalbėti apie paveikslų draudimą Lietuvoje, galbūt ieškoti galimybių, kad kūrinius apdraustų skirtingos draudimo įmonės ir tai būtų jų parama projektui. Taip pat svarstoma užmegzti kontaktus su užsienio šalių ambasadomis Lietuvoje, kurios galėtų padėti rasti galimybių atvežti S.Taco kūrinius nemokamai.
„Manau, kad tokiai tarptautinei parodai yra būtina ieškoti kuo įvairesnių finansavimo šaltinių, kreiptis į Lietuvos kultūros tarybą, kuri galbūt galėtų finansuoti parodos sklaidą ir edukacijas, kurios vyktų jos metu“, – sako A.Jakunskienė. Manoma, kad paroda Alytaus sinagogoje galėtų veikti pusmetį.
Apie parodos sumanymą su muziejininkais ir S.Tacu kalbėjosi Samuelio klasės draugas, kolekcininkas Zenonas Gramackas, Dzūkijos mokyklos direktorė, frankofonė Vilija Sušinskienė, režisierius Arvydas Kinderis, neseniai sukūręs dokumentinį filmą apie žydų paveldą Dzūkijoje, politikas Robertas Šarknickas, kompozitorius Alvydas Jegelevičius – jie susibūrė kaip tam tikra iniciatyvinė grupė parodai surengti.
Susitikimas baigėsi smagia istorija, apie kurią papasakojo muziejininkai. Pasirodo, vos pagarsinus socialiniuose tinkluose, kad S.Taco kolekcija bus eksponuojama Alytuje, į sinagogoje įsikūrusį Audiovizualių menų centrą paskambino lankytojai su klausimu: „Ar jau veikia Taco paroda?“
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Tacas sugalvojo planą kaip…
Komentaras
Tacas sugalvojo planą kaip už valdiškus pinigus parsivežti kolekciją į Lietuvą:)