Aly­taus te­ri­to­ri­jų aukš­tis ski­ria­si net iki 100 met­rų. Kaip tai įvei­kia van­den­tie­ki­nin­kai? (1)

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@alytausnaujienos.lt
Kęstutis Aliulis
Šian­dien, ko­vo 22-ąją, mi­ni­ma Pa­sau­li­nė van­dens die­na, ku­rios tiks­las – pa­brėž­ti gė­lo van­dens svar­bą, ska­tin­ti kiek­vie­no iš mū­sų są­mo­nin­gą po­žiū­rį į di­džiu­lę van­dens svar­bą. Ir tai to­li gra­žu ne tuš­ti žo­džiai, nes, kaip skel­bia Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra, Lie­tu­va yra vie­na iš ne­dau­ge­lio Eu­ro­pos vals­ty­bių, kur gy­ven­to­jai nau­do­ja­si po­že­mi­nio van­dens iš­tek­liais. Ki­tur žmo­nės pri­vers­ti ten­kin­tis dau­giau va­ly­mo rei­ka­lau­jan­čiu pa­vir­ši­niu ar kri­tu­lių van­de­niu. Aly­tui šį svar­bų pro­duk­tą tie­kian­ti ben­dro­vė „Dzū­ki­jos van­de­nys“ šian­dien tu­ri per 200 ki­lo­met­rų van­den­tie­kio tin­klų, van­den­tie­kio ce­chą, kuriam vadovauja Kęstutis Aliulis (nuotr.) ir iš ku­rio iš­ke­liau­ja van­duo gy­ven­to­jams. Pa­sau­li­nės van­dens die­nos pro­ga siū­lo­me nu­ei­ti ge­ria­mo­jo van­dens ke­lią Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je.

Per­nai iš­gau­ta be­veik 3 mln. kub. met­rų van­dens

„Dzū­ki­jos van­de­nys“ tu­ri ga­li­my­bę ge­ria­mą­jį van­de­nį  tiek­ti iš tri­jų van­den­vie­čių – Ra­džiū­nų, Striel­čių, esan­čių Aly­taus ra­jo­ne, ne­to­li mies­to,  ir Vidz­gi­rio, ku­ri yra pa­čia­me Aly­tu­je.

Dau­giau­sia – 25 grę­ži­niai įreng­ti Striel­čių van­den­vie­tė­je, jų gy­lis – 46–69 met­rai. 12 iš jų yra vei­kian­tys ir nau­do­ja­mi pa­kai­to­mis.

Šiai van­den­vie­tei pa­tvir­tin­tos di­džiau­sios van­dens at­sar­gos – 27 tūkst. kub. met­rų per pa­rą, da­bar esan­tis pa­jė­gu­mas – 14,4 tūkst. kub. met­rų per pa­rą.

Iš Striel­čių van­den­vie­tės van­duo pa­duo­da­mas į ant­rą­ją „Dzū­ki­jos van­de­nų“ van­den­tie­kio sto­tį, esan­čią Pu­ti­nų mik­ro­ra­jo­ne. Čia  nu­ge­le­ži­ni­mo fil­truo­se pa­ša­li­na­ma ge­le­žis, man­ga­nas ir amo­nis, van­duo dez­in­fe­kuo­ja­mas nat­rio hi­poch­lo­ri­tu.

Ra­džiū­nų van­den­vie­tė tu­ri 16  nuo 28 iki 134 met­rų gy­lio grę­ži­nių ir jie vi­si – vei­kian­tys, nau­do­ja­mi pa­kai­to­mis. Pas­ta­ra­jai van­den­vie­tei pa­tvir­tin­tos van­dens at­sar­gos – 25,6 tūkst. kub. met­rų per pa­rą, o da­bar­ti­nis pa­jė­gu­mas – 9,4 tūkst. kub. met­rų per pa­rą.

Iš šios van­den­vie­tės van­duo ke­liau­ja į pir­mą­ją įmo­nės van­den­tie­kio sto­tį, vei­kian­čią Pul­ko gat­vė­je, kur įsi­kū­ru­si ir „Dzū­ki­jos van­de­nų“ ad­mi­nist­ra­ci­ja. Čia kaip ir ant­ro­jo­je sto­ty­je jis nu­ge­le­ži­na­mas, dez­in­fe­kuo­ja­mas ir kau­pia­mas re­zer­vu­a­ruo­se. 

Vidz­gi­rio van­den­vie­tė­je, esan­čio­je  prie pat taip be­si­va­di­nan­čio Aly­taus miš­ko, yra 9 grę­ži­niai. Šiuo me­tu ga­li veik­ti 3, dar 3 ben­dro­vė pla­nuo­ja pra­dė­ti eks­plo­a­tuo­ti šiais me­tais. O pas­ta­ra­jai  van­den­vie­tei pa­tvir­tin­tos van­dens at­sar­gos – 13,7 tūkst. kub. met­rų per pa­rą.

Pa­vyz­džiui, per­nai „Dzū­ki­jos van­de­nų“ van­den­vie­tė­se iš­gau­ta be­veik 3 mln. kub. met­rų van­dens, tiks­liai – 2 mln. 934 tūkst. kub. met­rų. Vi­du­ti­niš­kai per pa­rą – 8,04 tūkst. kub. met­ro. Maž­daug toks pat iš­ga­vi­mas bu­vo ir 2022-ai­siais. 

Aki­vaiz­du, kad „Dzū­ki­jos van­de­nų“ van­den­vie­tė­se ga­li­ma iš­gau­ti žy­miai dau­giau po­že­mi­nio van­dens nei jo su­nau­do­ja aly­tiš­kiai.

Kaip sa­kė ben­dro­vės van­den­tie­kio ce­cho vir­ši­nin­kas Kęs­tu­tis Aliu­lis, šia­me pa­da­li­ny­je dir­ban­tis per 30 me­tų, jo dar­bo pra­džio­je Aly­tu­je cen­tra­li­zuo­tai tie­kia­mo van­dens per pa­rą bu­vo su­nau­do­ja­ma maž­daug tris kar­tus dau­giau.

Mat tuo me­tu Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je vei­kė iš­skir­ti­nai ša­lies mas­tu di­de­lius ga­my­bi­nius pa­jė­gu­mus tu­rėjusios įmo­nės, kaip an­tai Med­vil­nės ar Eks­pe­ri­men­ti­nių na­mų sta­ty­bos kom­bi­na­tai.

Ko­kius iš­šū­kius te­nka įveik­ti?

Aly­taus mies­to rel­je­fas ga­na ne­ly­gus, te­ri­to­ri­jų aukš­tis ski­ria­si net iki 100 met­rų, ta­čiau var­to­to­jams tu­ri bū­ti už­tik­ri­na­mas vie­no­das ir to­ly­gus van­dens tie­ki­mas.

Kaip tvir­ti­no K.Aliu­lis, tam mies­to van­den­tie­kio tin­klai su­skirs­ty­ti į aukš­to ir že­mo slė­gio van­dens tie­ki­mo zo­nas, o jos vie­na nuo ki­tos at­skir­tos slė­gio re­gu­lia­to­riais: „Aukš­to­jo­je zo­no­je van­duo tie­kia­mas iš ant­ro­sios van­den­tie­kio sto­ties į šios zo­nos re­zer­vu­a­rus, iš ku­rių van­de­nį  gau­na Vidz­gi­rio, Pu­ti­nų, Dai­na­vos, Kal­niš­kių, Li­kiš­kių gy­ve­na­mie­ji ra­jo­nai bei Pra­mo­nės ra­jo­nas. Esant bū­ti­ny­bei, į aukš­tos zo­nos re­zer­vu­a­rus van­de­nį ga­li­ma pa­tiek­ti  ir iš pir­mo­sios van­den­tie­kio sto­ties. O že­mo­jo­je zo­no­je van­duo tie­kia­mas iš pir­mo­sios van­den­tie­kio sto­ties į šios zo­nos re­zer­vu­a­rus. Iš pas­ta­rų­jų –  į Se­na­mies­čio, Par­ko, Ulo­nų gat­ves, San­tai­kos, Ku­ror­to, Pir­mo­jo Aly­taus gy­ve­na­muo­sius ra­jo­nus bei kai ku­rias pra­mo­nės įmo­nes.“

„Dzū­ki­jos van­de­nų“ van­den­tie­kio ce­cho vir­ši­nin­kas, pa­pa­sa­ko­jęs apie to­kį ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo tin­klą Aly­tu­je, pa­žy­mė­jo ir per pas­ta­ruo­sius me­tus mies­to van­dens ūkį pa­sie­ku­sias nau­jo­ves. At­nau­jin­ta da­lis po­že­mi­nių  van­den­tie­kio vamz­dy­nų, įreng­ti ne­rū­di­jan­čio plie­no, il­ga­am­žiai vamz­dy­nai pa­čia­me ce­che, juo­se pa­keis­tos sklen­dės iš hid­rau­li­nių į elek­tri­nes, su­mon­tuo­ti eko­no­miš­ki gi­lu­mi­niai siur­bliai vandenvietėse ir antro pakėlimo siurbliai  van­den­tie­kio sto­ty­se, įdieg­tas au­to­ma­ti­nis val­dy­mas, kas ga­ran­tuo­ja van­dens tie­ki­mo pa­ti­ki­mu­mą.

Kaip ti­ria­mas ben­dro­vės tie­kia­mas van­duo?

„Dzū­ki­jos van­de­nų“ spe­cia­lis­tai  pa­ti­ki­na, kad Aly­tu­je tie­kia­mas tik ge­ros ko­ky­bės ge­ria­ma­sis van­duo.

O kaip jis ti­ria­mas? „Pir­miau­sia jis tu­ri ati­tik­ti tam tik­rą Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mą. Ti­ria­mo ge­ria­mo­jo van­dens ko­ky­bės prie­žiū­ra ap­ima var­to­to­jams pa­duo­da­mo ir jiems pa­ten­kan­čio šio pro­duk­to ty­ri­mus. Juos vyk­do ben­dro­vės la­bo­ra­to­ri­ja“, – tvir­ti­no šios la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja Si­gi­ta Pet­ro­nie­nė.

Pa­gal ge­ria­ma­jam van­de­niui ke­lia­mus ty­ri­mų rei­ka­la­vi­mus at­lie­ka­mi mik­ro­bio­lo­gi­nių, tok­si­nių ar­ba che­mi­nių ir  in­di­ka­to­ri­nių  ro­dik­lių ma­ta­vi­mai. 

„Daž­niau­siai ma­tuo­ja­mi mik­ro­bio­lo­gi­niai ir in­di­ka­to­ri­niai ro­dik­liai. Kai ku­rie iš jų, pa­vyz­džiui, amo­nio, spal­vos, sa­vi­to­jo elek­tros lai­džio, ben­dro­sios ge­le­žies, van­de­ni­lio jo­nų kon­cen­tra­ci­jos, kva­po  ir sko­nio slenks­čio, drums­tu­mo, ko­li­for­mi­nių bak­te­ri­jų, žar­ni­nių laz­de­lių, žar­ni­nių en­te­ro­ko­kų ir ko­lo­ni­jas su­da­ran­čių vie­ne­tų ar­ba ben­dras bak­te­ri­jų skai­čius,  at­lie­ka­mi vi­du­ti­niš­kai du kar­tus per sa­vai­tę. Tok­si­nių ro­dik­lių ma­ta­vi­mai – vie­ną kar­tą per me­tus“, – pa­sa­ko­jo S.Pet­ro­nie­nė.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai