Šokan­ti va­do­vė Rū­ta: „Sce­no­je įjun­gia­me ret­ro myg­tu­ką“

– Kaip ki­lo min­tis su­bur­ti bū­tent ret­ro šo­kių ko­lek­ty­vą? – klau­sia­me Rū­tos.

– Ko­lek­ty­vas gy­vuo­ja jau 15 me­tų. Taip, tai ta pa­ti šo­kių stu­di­ja „Aly­taus mies­te­lė­nai“, pa­kei­tu­si pa­va­di­ni­mą į „Ret­ro rit­mu“. Ko­lek­ty­vą su­kū­rė jo va­do­vas Vid­man­tas Ežer­skis, jam iš­ėjus 2022 me­tais ko­lek­ty­vas li­ko be va­do­vo. Tai­gi, šo­kė­jai pa­pra­šė ma­ne per­im­ti ko­lek­ty­vo va­do­va­vi­mą. Esu „Ret­ro rit­mu“ va­do­vė jau pus­an­trų me­tų.

– Kuo „Ret­ro rit­mu“ skir­sis nuo pa­na­šių ko­lek­ty­vų, at­lie­kan­čių po­pu­lia­rius tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos šo­kius?

– Kiek man yra ži­no­ma, „Ret­ro rit­mu“ ko­lek­ty­vas yra vie­nin­te­lis toks Lie­tu­vo­je, šo­kan­tis tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos šo­kius. Juos ku­riu aš ir cho­reo­grafė, ma­no kur­so drau­gė, ki­lu­si iš Aly­taus, o šiuo me­tu gy­ve­nan­ti Ita­li­jo­je, Jau­nė Svol­ki­nai­tė. Jos šo­kiai iš­si­ski­ria te­at­ra­liš­ku­mu, kiek­vie­nas šo­kis – tar­si ma­žas spek­tak­lis. Man pra­džio­je va­do­va­vi­mas ret­ro ko­lek­ty­vui bu­vo tam tik­ras iš­šū­kis, rei­kė­jo daug do­mė­tis – skai­ty­ti, klau­sy­tis mu­zi­kos, žiū­rė­ti fil­mus, kad ga­lė­čiau per­teik­ti to lai­ko­tar­pio dva­sią. Erd­vės kū­ry­bai tik­rai yra la­bai daug, o vie­nin­te­lė pro­ble­ma – šo­kė­jai ne­spė­ja taip grei­tai šo­kių iš­mok­ti, kaip no­rė­tų­si. Šiuo me­tu mes re­pe­tuo­ja­me ke­tu­ris nau­jus šo­kius vie­nu me­tu ir tai tik­rai yra la­bai daug. Per pus­an­trų me­tų iš­mo­ko­me  de­šimt nau­jų šo­kių. 

– Žiū­ro­vus sce­no­je ža­vi šo­kėjų ge­bė­ji­mas per­teik­ti tar­pu­ka­rio šo­kių dva­sią, jų grakš­­­tu­mas, ma­nie­rin­gu­mas, tar­si per­žen­gian­tis lai­ko slenks­­tį. Kaip tai pa­vyks­ta, kas su­dė­tin­giau­sia?

– At­li­ki­mo pras­me man at­ro­do sun­kaus nė­ra nie­ko.  Ko­lek­ty­vo bran­duo­lį su­da­ran­tys šo­kė­jai jį lan­ko pa­kan­ka­mai il­gai, nuo 7 iki 15 me­tų. Jie ap­si­vel­ka kos­tiu­mus, iš­ei­na į sce­ną ir įsi­jun­gia „ret­ro myg­tu­kas“. Gal kiek sun­kiau nau­jai pri­si­jun­gu­siems na­riams, ku­rių mes tu­ri­me še­šis. Rei­kia pa­dir­bė­ti su lai­ky­se­na, ele­gan­ci­ja, ran­kų plas­ti­ka. Aš pa­ti esu šo­kan­ti va­do­vė. Su­ti­kau va­do­vau­ti ko­lek­ty­vui, kad pa­ti ga­lė­čiau šok­ti, nors iš pra­džių ne­bu­vau tik­ra, ar pa­vyks tai su­de­rin­ti. Da­bar ga­liu pa­sa­ky­ti, kad  tik­rai įma­no­ma. Nė­ra leng­va, bet pa­vyks­ta.

– Ko­lek­ty­vo va­do­vo an­ke­to­je mi­ni­te, kad „į šo­kė­ją žiū­riu kaip į as­me­ny­bę, kū­rė­ją“. Tai kas tie  žmo­nės, ku­rie lan­ko „Ret­ro rit­mu“ ir ar sun­ku ras­ti šo­kė­jų? Be­je, vin­ta­ži­niai šo­kiai šiuo me­tu po­pu­lia­rūs?

– Ko­lek­ty­ve šiuo me­tu šo­ka de­vy­nios po­ros, t.y. 18 šo­kė­jų. Kai at­ėjau va­do­vau­ti, bu­vo pus­šeš­tos po­ros...

Daugiau sužinokite skaitydami laikraščio „Alytaus naujienos“ 13993-ąjį numerį.

© Laikraščio „Alytaus naujienos“ publikacijų autorystė yra saugoma

℗ Teksto perpublikavimas žiniasklaidos priemonėse draudžiamas *

* Išskyrus atvejus, kai sudaroma raštiška sutartis. 

Kreiptis el. p. redakcija@alytausnaujienos.lt