Spausdinti

2018-05-15, straipsnio nr. 13686

Alytus projektuoja dar vieną tiltą

Saulė PINKEVIČIENĖ

Tie­sa, šį­kart kul­tū­ri­nį. Ža­da­ma teik­ti pro­jek­tą kon­kur­sui „Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė“, ku­riuo Aly­tus pre­ten­duo­tų gau­ti šį ti­tu­lą 2022 me­tais. Dar­bi­nis pro­jek­to pa­va­di­ni­mas – „Sta­tan­tys til­tus“. Jis pa­si­rink­tas sie­kiant iš­spręs­ti vie­ną svar­biau­sių kul­tū­ri­nių mū­sų mies­to pro­ble­mų – ato­trū­kį tarp kul­tū­ros kū­rė­jų ir ben­druo­me­nių. Ti­ki­ma­si, kad nau­jos veik­los po kul­tū­ros sos­ti­nės žen­klu tap­tų ben­dru di­de­liu dar­bu, su­vie­ny­tų, iš­ju­din­tų vi­sus aly­tiš­kius.

 Kaip naujas pėsčiųjų tiltas išaugo ant senojo pamatų, taip ir Alytaus kaip Lietuvos kultūros sostinės idėja galėtų būti naujas šiuolaikiškas kultūrnis veiksmas, sukurtas atsiremiant į istorinę tradiciją. Giedriaus BERNATAVIČIUS nuotr.

 

„Trau­ki­nu­ky­je yra lais­vų vie­tų“, – juo­kau­ja Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­bos na­riai, ku­rie ir pa­siū­lė idė­ją, kad Aly­tus ga­lė­tų pa­ban­dy­ti tap­ti Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne 2022 me­tais. Tai bū­tų ant­ras ban­dy­mas teik­ti pa­raiš­ką, o pats kon­kur­sas ren­gia­mas nuo 2008 me­tų. Pir­mo­ji Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė bu­vo Za­ra­sai, šie­met ja pa­skelb­ta Ma­ri­jam­po­lė, o 2019 me­tais – Ro­kiš­kis.

 

Ko­dėl ja ne­ga­lė­tų pa­ban­dy­ti tap­ti ir Aly­tus, jei dau­ge­liui ma­žes­nių mies­tų pa­vy­ko at­kreip­ti dė­me­sį į sa­vo kul­tū­ri­nį iš­skir­ti­nu­mą?

 

Pa­raiš­ką kon­kur­sui „Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė“ pa­gal nuo­sta­tus tu­ri teik­ti Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė, šiuo me­tu yra de­ta­li­zuo­ja­ma, ko­kios idė­jos bus siū­lo­mos. Pir­mi­nis pro­jek­to su­ma­ny­mas gi­mė „iš apa­čios“ – prieš ke­lias sa­vai­tes su­reng­tų kul­tū­ri­nių dirb­tu­vių me­tu, o jo­se da­ly­va­vo aly­tiš­kiai kul­tū­ros ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai, me­ni­nin­kai, ben­druo­me­nių at­sto­vai. Dirb­tu­ves ve­dė bu­vu­si (1995–2007 me­tais) Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja, šiuo me­tu Vil­niu­je gy­ve­nan­ti Gi­ta­na Pin­ke­vi­čie­nė.

 

Dirb­tu­vių me­tu įvar­dy­ta ke­le­tas es­mi­nių Aly­taus kul­tū­ros pro­ble­mų, ku­rias ga­lė­tų pa­dė­ti iš­spręs­ti pro­jek­tas „Aly­tus – Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė“. Pa­vyz­džiui, ori­gi­na­laus ren­gi­nių tu­ri­nio sto­ka ir pa­čių kul­tū­ros var­to­to­jų trū­ku­mas, kul­tū­ri­nės veik­los de­cen­tra­li­za­ci­ja – tik ke­le­tas jų.

 

„Kaip ant se­no­jo ge­le­žin­ke­lio til­to pa­ma­tų Aly­tu­je bu­vo pa­sta­ty­tas mo­der­nus šiuo­lai­kiš­kas pės­čių­jų til­tas, taip ir kul­tū­ro­je rei­kia at­si­rem­ti į is­to­ri­jos tra­di­ci­ją ir kur­ti tai, kas nau­ja ir mo­der­nu“, – sa­ko Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­bos na­rė Ine­sa Pil­ve­ly­tė apie pir­mi­nius pro­jek­to met­me­nis (jie jau pri­sta­ty­ti vie­šai, klu­be ŽA­LIA mies­to te­at­re), ku­rių idė­ji­niu ir fi­nan­si­niu „įžo­di­ni­mu“ da­bar tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti Kul­tū­ros sky­riaus spe­cia­lis­tai, nes pa­raiš­ką pil­do ir tei­kia sa­vi­val­dy­bė.

 

Aly­taus kaip Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės idė­ją su­da­ro veik­los sep­ty­nio­se plat­for­mo­se, ga­vu­sio­se sim­bo­li­nius til­tų pa­va­di­ni­mus: At­min­ties til­tai (is­to­ri­jos ak­tu­a­li­za­vi­mo), Mie­gan­tys til­tai (su aliu­zi­ja į mie­ga­muo­sius ra­jo­nus, prie ku­rių kul­tū­ri­nis veiks­mas ga­lė­tų pri­ar­tė­ti – ben­druo­me­niš­ku­mo ug­dy­mo ir kul­tū­ri­nio de­cen­tra­li­za­vi­mo), (Ne) pa­sta­ty­tas til­tas (pa­sa­ko­ji­mo apie mies­to kū­ri­mo ir jo įtvir­ti­ni­mo, ki­taip sa­kant, Aly­taus iden­ti­te­to pa­ieš­kos kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­se etc.), Til­tas pla­čiai (kul­tū­ri­nės at­ver­ties pa­sau­liui), Gelž­be­to­ni­nis til­tas su spar­nais (kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų vys­ty­mo ir tarp­sek­to­ri­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo), Ža­lie­ji til­tai (erd­vių di­zai­no), Ky­lan­tys til­tai (vai­kų ir jau­ni­mo įtrauk­ties).

 

Dė­lio­jant pir­mi­nę pro­jek­to „Sta­tan­tys til­tus“ idė­ją ki­lo klau­si­mų, ar tik­rai pa­kan­ka­mas mies­to iš­skir­ti­nu­mas ga­lė­tų bū­ti ke­tu­ri til­tai (be­je, šią idė­ją ban­do­ma pa­nau­do­ti pro­jek­tui „Aly­tus – Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė“ jau an­trą kar­tą, pir­mo­ji pa­raiš­ka ne­lai­mė­jo), ku­rio kon­teks­te bū­tų ga­li­ma dė­lio­ti kul­tū­ri­nio iš­skir­ti­nu­mo idė­jas? Ta­čiau šį­kart tiks­las yra net­gi ne tap­ti Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne, bet pra­dė­ti pro­ce­są, po­kal­bį su mies­to ben­druo­me­ne, ug­dy­ti jų kū­ry­biš­ku­mą ir su­kur­ti Aly­taus kaip at­vi­ro po­ky­čiams, kū­ry­bai, ko­mu­ni­ka­ci­jai su mies­te­lė­nais ir mies­to sve­čiais, uni­ka­laus ir sve­tin­go Dzū­ki­jos mies­to įvaiz­dį, at­sklei­džiant ir pri­sta­tant kraš­to kul­tū­ri­nį uni­ka­lu­mą.