2017-09-12, straipsnio nr. 13171

Vietoje nenustygstantis alytiškis žino, ko trūksta jaunimui Alytuje

Laura BALIUKONIENĖ

Jei­gu Aly­taus mies­tui pro­jek­te „Moks­lei­viai į Vy­riau­sy­bę“ at­sto­va­vu­sį Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tą Ed­var­dą Va­buo­lą pa­va­din­tu­me at­ei­ties ly­de­riu, ko ge­ro, pro ša­lį ne­pra­šau­tu­me. Ak­ty­vus, vi­sur da­ly­vau­jan­tis, iš gy­ve­ni­mo go­džiai pa­tir­tį be­se­mian­tis aly­tiš­kis tu­ri ne tik stip­rių už­mo­jų sa­vo at­ei­čiai, bet ir tvir­tą po­žiū­rį į šian­die­nes po­li­ti­nes ak­tu­a­li­jas bei pro­ble­mas.

 

Veiklus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinys Edvardas Vabuolas buvo išrinktas atstovauti Alytaus miestui projekte „Moksleiviai į Vyriausybę“, kur vaikinas ne tik sėmėsi žinių, kaip veikia valstybės valdymo organai, bet ir pakeitė savo nuomonę apie biurokratus. As­me­ni­nė nuotr.Pa­kei­tė po­žiū­rį apie po­li­ti­kus

„Iki da­ly­va­vi­mo „Moks­lei­viai į Vy­riau­sy­bę“ pro­jek­te aš, kaip ir dau­ge­lis ki­tų ša­lies gy­ven­to­jų, apie po­li­ti­kus, biu­ro­kratus tu­rė­jau ne per ge­riau­sią nuo­mo­nę, ta­čiau ar­ti­mes­nė pa­žin­tis su prem­je­ru Sau­liu­mi Skver­ne­liu, su­si­sie­ki­mo mi­nist­ru Ro­ku Ma­siu­liu, su­si­sie­ki­mo kanc­le­re In­ga Čer­niuk, Vy­riau­sy­bės ir mi­nis­te­ri­jos dar­bu man lei­do su­pras­ti, kad taip mąs­ty­ti yra ne­tei­sin­ga ir per­ne­lyg siau­ra­mąs­tiš­ka. Man su­si­da­rė įspū­dis, jog Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja de­da vi­sas pa­stan­gas, kad dar­bas vyk­tų efek­ty­viai, kad bū­tų tau­po­mi mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gai, nes vi­si do­ku­men­tai skait­me­ni­zuo­ti, ant sta­lų ne­ma­čiau po­pie­ri­nių do­ku­men­tų, ra­šik­lių. Su­ži­no­jau, kad anks­čiau kan­ce­lia­ri­niams reik­me­nims bu­vo iš­lei­džia­ma apie 440 tūkst. eu­rų per mė­ne­sį, o skait­me­ni­za­vi­mas su­tau­py­ti lė­šų lei­do dau­giau nei ke­tu­ris kar­tus“, – įspū­džiais iš pro­jek­to aki­mir­kų da­li­jo­si moks­lei­vis.

 

Ed­var­das pa­sa­ko­jo, kad su su­si­sie­ki­mo mi­nist­ru daug te­ko ben­drau­ti ir fi­lo­so­fi­niais, ly­de­rys­tės, ci­vi­li­za­ci­jos rai­dos klau­si­mais, o kanc­le­rė jį su­pa­žin­di­no su mi­nis­te­ri­jos dar­bu, su įvai­rio­mis sis­te­mo­mis, lei­džian­čio­mis tau­py­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus, dar­buo­to­jų lai­ką.

 

Ed­var­das lan­kė­si ir mi­nis­te­ri­jai pa­val­džio­se ins­ti­tu­ci­jo­se – oro uos­te, oro na­vi­ga­ci­jo­je, ci­vi­li­nė­je avia­ci­jo­je, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liuo­se“, „Lie­tu­vos pa­šte“, Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos cen­tre.

 

Šių me­tų pro­jek­to „Moks­lei­viai į Vy­riau­sy­bę“ te­ma bu­vo jau­ni­mo emig­ra­ci­ja ir jos ma­ži­ni­mo bū­dai. Vi­są sa­vai­tę tru­ku­sio pro­jek­to me­tu moks­lei­viai tu­rė­jo už­duo­tį – pa­reng­ti pa­siū­ly­mus, kaip su­ma­žin­ti jau­ni­mo emig­ra­ci­ją, ir juos pri­sta­ty­ti.

 

„Pa­siū­ly­mų bū­ta įvai­rių – nuo žmo­gaus tei­sių, su­ma­žin­tų mo­kes­čių pra­de­damam ver­slui, iki di­des­nio srau­to tei­gia­mų nau­jie­nų ži­niask­lai­do­je, kad bū­tų po­zi­ty­ves­nė at­mo­sfe­ra vi­suo­me­nė­je“, – pa­sa­ko­jo Ed­var­das.

 

Pa­klaus­tas, ko, jo po­žiū­riu, trūks­ta Lie­tu­vos jau­ni­mui, kad šis ma­siš­kai ren­ka­si emig­ra­ci­ją, vai­ki­nas iš­sky­rė du seg­men­tus – did­mies­čių jau­ni­mą ir re­gio­no jau­ni­mą. „Re­gio­nuo­se jau­čia­mas už­im­tu­mo, veik­lų, so­cia­li­nių pro­jek­tų trū­ku­mas, taip pat tarp­mies­ti­nis su­si­sie­ki­mas ga­lė­tų bū­ti leng­ves­nis, pi­ges­nis. Kal­bant apie did­mies­čių jau­ni­mą, jiems svar­bios ge­riau ap­mo­ka­mos dar­bo vie­tos, di­des­nės kar­je­ros per­spek­ty­vos. O ben­drą­ja pras­me, ma­nau, ga­lė­tų bū­ti pa­leng­vin­tos įsto­ji­mo į uni­ver­si­te­tus są­ly­gos, ir, ži­no­ma pi­ges­nis, la­biau pri­ei­na­mas moks­las, gal­būt dau­giau vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų“, – to­kius jau­ni­mą grau­žian­čius so­pu­lius įvar­di­jo aly­tiš­kis.

 

At­vė­rė ga­li­my­bių

To­kio Ed­var­do ak­ty­vu­mo, už­si­de­gi­mo, no­ro vi­sur da­ly­vau­ti, pa­žin­ti ga­li pa­vy­dė­ti kiek­vie­nas. Nuo ry­to­jaus vai­ki­nas pa­baigs sa­vo Aly­taus mies­to mo­ki­nių ta­ry­bos pir­mi­nin­ko ka­den­ci­ją ir ne­tru­kus ofi­cia­liai pra­dės ei­ti nau­jas pa­rei­gas – Lie­tu­vos moks­lei­vių są­jun­gos biu­ro na­rio. Čia jis dirbs tarp­tau­ti­nių rei­ka­lų sri­ty­je ir jau at­ei­nan­tį sek­ma­die­nį vi­sai sa­vai­tei iš­vyks į Is­pa­ni­ją, kur jo lauks pro­jek­to pri­sta­ty­mas.

 

Tap­ti šios są­jun­gos na­riu Ed­var­dą pa­kvie­tė pa­va­sa­rį iš­rink­ta Lie­tu­vos moks­lei­vių są­jun­gos pre­zi­den­tė, pa­ste­bė­ju­si tre­čius me­tus są­jun­gos veik­lo­je da­ly­vau­jan­čio aly­tiš­kio ak­ty­vu­mą.

 

Be to, gim­na­zis­tas da­ly­vau­ja ir Aly­taus „Ap­skri­to­jo sta­lo“ val­dy­bos veik­lo­je, yra Aly­taus jau­ni­mo rei­ka­lų ta­ry­bos na­rys, dve­jus me­tus pri­klau­sė Lie­tu­vos li­be­ra­laus jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jai. Vi­sos šios veik­los Ed­var­dui at­ve­ria ne­įti­kė­ti­nų ga­li­my­bių – jam daž­nai ten­ka pa­ke­liau­ti po už­sie­nio ša­lis, kur da­ly­vau­ja įvai­riuo­se pro­jek­tuo­se, mo­ky­muo­se, už­mez­ga dau­gy­bę pa­žin­čių ir svar­biau­sia – ple­čia sa­vo aki­ra­tį.

 

„Kol ne­pra­dė­jau da­ly­vau­ti mi­nė­tų or­ga­ni­za­ci­jų veik­lo­je, tol sa­vęs ne­įsi­vaiz­da­vau vei­kian­čio na­cio­na­li­niu, tarp­tau­ti­niu ly­giu. Nie­ka­da ne­bu­vau mė­gė­jas ke­liau­ti, tu­ris­tau­ti“, – pri­si­pa­ži­no vai­ki­nas.

 

At­sto­vau­da­mas Lie­tu­vos moks­lei­vių są­jun­gai, Ed­var­das lan­kė­si Ko­so­ve, Ny­der­lan­duo­se, Es­ti­jo­je, Is­lan­di­jo­je, Bel­gi­jo­je, Slo­vė­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Is­pa­ni­jo­je.

 

 Moks­lai ne­nu­ken­čia

Nors po­pa­mo­ki­nės veik­los aps­tu, Ed­var­das už­tik­ri­no, kad moks­lai ne­nu­ken­čia. De­vy­nių vi­dur­kį tu­rin­tis mo­ki­nys pri­si­pa­ži­no, kad, da­ly­vau­jant įvai­rių or­ga­ni­za­ci­jų veik­lo­je, daž­nai ten­ka ke­liau­ti į už­sie­nio ša­lis, dėl to pa­mo­kų pra­lei­di­mas jam ne­iš­ven­gia­mas. Ne­pai­sant to, gim­na­zis­tas su­ge­ba už­pil­dy­ti moks­lo spra­gas.

 

Kaip tei­gė pa­šne­ko­vas, jis ga­li pa­si­gir­ti tu­rin­tis ge­rą at­min­tį, jam ne­rei­kia il­gai sė­dė­ti prie kny­gų, kal­ti, tie­siog už­ten­ka ati­džiai klau­sy­ti mo­ky­to­jo pa­mo­ko­je. Ed­var­das pri­si­pa­ži­no, kad na­mų dar­bus da­ro tik tuo­met, kai ži­no, kad mo­ky­to­jai juos tik­rins.

 

„Da­ly­vau­da­mas pro­jek­te „Moks­lei­viai į Vy­riau­sy­bę“, su­si­pa­ži­nau su daug moks­luo­se pa­sie­ku­siais žmo­nė­mis, ko ge­ro, bū­tent dėl to jie ir bu­vo de­le­guo­ti at­sto­vau­ti sa­vo mies­tams šia­me pro­jek­te. Aš į jį pa­te­kau tur­būt ne dėl moks­lo pa­sie­ki­mų, bet dėl sa­vo veik­lų. Tie žmo­nės ma­ne la­bai mo­ty­va­vo siek­ti dar ge­res­nių aka­de­mi­nių pa­sie­ki­mų, la­biau steng­tis“, – at­vi­ra­vo vai­ki­nas.

 

 Sva­jo­ja apie stu­di­jas už­sie­ny­je

Dvy­lik­ta kla­sė – tai me­tas, kai ne­iš­ven­gia­mai rei­kia pla­nuo­ti sa­vo at­ei­tį. Ed­var­das – taip pat ne iš­im­tis. Jau ki­tą­met jo lauks stu­di­jos, tik šių jis no­rė­tų už­sie­ny­je, Ita­li­jo­je, kur rink­tų­si eko­no­mi­kos, tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ar­ba po­li­ti­kos sri­tis.

 

Pa­klaus­tas, ko­dėl bū­tent to­kie pa­si­rin­ki­mai, gal­būt jie su­si­ję su šei­mos na­riais ar au­to­ri­te­tais, aly­tiš­kis pa­ti­ki­no, kad nei vie­na, nei ki­ta: „Au­to­ri­te­tais aš ne­ti­kiu ir jų ne­tu­riu. O kal­bant apie šei­mą, tai jo­je nė­ra bai­gu­sių aukš­tuo­sius moks­lus, tai, ko ge­ro, sa­vai­me at­ėjo. Šias sri­tis no­rė­čiau stu­di­juo­ti, nes man no­rė­tų­si pri­si­dė­ti prie Lie­tu­vos at­ei­ties kū­ri­mo. O už­sie­nis to­dėl, kad no­riu į sa­vo ša­lį par­vež­ti ge­ro­sios prak­ti­kos, be to, pa­ge­rin­ti už­sie­nio kal­bos įgū­džius, tai tei­kia dau­giau per­spek­ty­vų at­ei­ty­je.“

 

Vai­ki­nas ne­at­me­ta ga­li­my­bės grįž­ti gy­ven­ti į sa­vo gim­tą­jį mies­tą, ta­čiau tik tuo at­ve­ju, jei­gu nesu­si­klos­tys jo už­mo­jai tu­rė­ti dar­bą, lei­džian­tį veik­ti na­cio­na­li­niu lyg­me­niu.

 

Įvar­di­jo, ko rei­kia Aly­taus jau­ni­mui

Tai, kad jau­ni­mo emig­ra­ci­ja skau­džiai pa­lie­čia ir Aly­tų, vai­ki­nas pri­pa­žįs­ta. Jo tu­ri­mais duo­me­ni­mis, nuo pra­ėju­sių me­tų iki šių die­nų mies­tą pa­li­ko per 800 jau­nų žmo­nių.

 

„Yra daug veiks­nių, ku­rie le­mia ma­žė­jan­čią de­mo­gra­fiją. Gal­būt jau­ni­mo emig­ra­ci­ją iš mies­to pri­stab­dy­tų, jei­gu tu­rė­tu­me aukš­tą­ją uni­ver­si­te­ti­nę mo­kyk­lą, jei­gu bū­tų pa­siū­lo­ma dau­giau kva­li­fi­kuo­to dar­bo vie­tų, veik­lų. Bet aš my­liu Aly­tų už jo ra­mu­mą, ža­lu­mą, nes čia ma­no se­ne­lių, tė­vų, ma­no šak­nys“, – sen­ti­men­tų sa­vo mies­tui ne­sto­ko­jo jau­nuo­lis.

 

Gra­žių žo­džių jis ne­gai­lė­jo ir da­bar­ti­nei mies­to val­džiai, ku­ri, pa­sak jo, at­si­žvel­gia į jau­ni­mo nuo­mo­nę, glau­džiai ben­dra­dar­biau­ja. Vai­ki­nas įsi­ti­ki­nęs, kad ne vis­kas yra sa­vi­val­dy­bės ran­ko­se, nes daug da­ly­kų tu­ri bū­ti nu­veik­ta na­cio­na­li­niu ly­giu. Kaip pa­vyz­dį Ed­var­das pa­tei­kė dar­bo san­ty­kius, ku­riuos reg­la­men­tuo­ja Dar­bo ko­dek­sas. Jo po­žiū­riu, rei­kia dau­giau lanks­tu­mo, tuo­met gal ir aly­tiš­kiams at­si­ras dau­giau ga­li­my­bių.

 

Kaip vie­ną svar­biau­sių už­da­vi­nių mies­to val­džiai jau­nuo­lis iš­kė­lė Pra­mo­nės par­ko in­fra­struk­tū­ros ge­ri­ni­mą bei in­ves­tuo­to­jų at­ve­di­mą į mū­sų mies­tą.

 

Ed­var­das at­krei­pė dė­me­sį ir į Aly­taus mies­to tin­kla­la­pio aly­tus.lt spe­ci­fi­ką, ku­ri, jo nuo­mo­ne, yra at­gy­ve­nu­si ir ne­pa­trauk­li sve­čiams bei ga­li­miems in­ves­tuo­to­jams. „Juk šis tin­kla­la­pis yra mies­to vi­zi­ti­nė kor­te­lė“, – sa­vo ašt­rią nuo­mo­nę iš­dės­tė aly­tiš­kis.

 

Pa­si­tei­ra­vus, ar ti­ki at­ei­ty­je ga­lin­tis bū­ti ly­de­riu, jis kiek pa­si­kuk­li­no: „No­rė­čiau tuo ti­kė­ti, bet kar­tu ir dve­jo­ju. Ma­nau, kad ly­de­riai ne­ša be ga­lo di­de­lę at­sa­ko­my­bę, dau­gy­bė žmo­nių se­ka jų žings­nius, lai­ko au­to­ri­te­tais. To­kia at­sa­ko­my­bė kol kas ma­ne bau­gi­na, bi­jau su­klys­ti ir kaž­ką su­klai­din­ti. Ne vie­nas at­ve­jis po­li­ti­nė­je are­no­je, kai žmo­nės iš­rin­ko į val­džią pa­si­ti­kė­da­mi, o jie ėmė ir nu­vy­lė. Šiaip ne­ga­li ži­no­ti, kas lau­kia at­ei­ty­je, kur ta­ve ji nu­blokš“, – ga­li­mus pa­si­rin­ki­mus at­ei­ty­je at­sar­giai ver­ti­no aly­tiš­kis.