2017-07-15, straipsnio nr. 13044

Liudas Mažylis apie Vasario 16-osios Akto originalą: „Dokumentas žinojo, kada atsirasti”

Saulė PINKEVIČIENĖ

Kau­nie­tis, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius L.Ma­žy­lis šian­dien yra vie­nas ži­no­miau­sių Lie­tu­vos žmo­nių, pa­do­va­no­jęs tau­tai ben­drą at­ra­di­mo džiaugs­mą ir iš­gel­bė­jęs ar­tė­jan­tį vals­ty­bin­gu­mo 100-me­tį. Ofi­cia­lus pa­si­ren­gi­mas jam vyks­ta ga­na van­giai, o pro­fe­so­rius pra­džiu­gi­no ne tik is­to­ri­niu lo­biu, bet ir ge­ru hu­mo­ro jaus­mu, su ku­riuo pa­sa­ko­ja apie ra­dy­bų už­ku­li­sius. Pa­si­ro­do, is­to­ri­ja yra ne sau­si skai­čiai, bet ir įdo­miau­sias de­tek­ty­vas! Šią sa­vai­tę tuo ga­lė­jo įsi­ti­kin­ti ir aly­tiš­kiai. Į su­si­ti­ki­mą su L.Ma­žy­liu juos pa­kvie­tė Ar­tū­ro Sa­ka­laus­ko dis­ku­si­jų klu­bas.

 Alytiškiai iš susitikimo išėjo nešini Liudo Mažylio autografais ant dokumento, kurio Lietuva pasigedo beveik 100 metų, kopijos.         Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr.

Ką apie am­žiaus at­ra­di­mą pa­ra­šė „Reu­ters“?

Ko­vo 29 die­ną Vo­kie­ti­jos di­plo­ma­ti­nia­me ar­chy­ve Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) pro­fe­so­rius L.Ma­žy­lis ra­do Va­sa­rio 16-osios Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to ori­gi­na­lą. „Kas ten ži­no – ar mes at­ran­da­me do­ku­men­tus, ar jie pa­tys ži­no, kad at­ėjo lai­kas at­si­ras­ti. Bet ku­riuo at­ve­ju, ta­me iš­lie­ka pa­slap­ties ir mis­ti­kos“, – sa­ko is­to­ri­nio ra­di­nio au­to­rius. Su­reikš­min­ti sa­vo vaid­mens jis ne­lin­kęs, to­dėl ge­riau­siu įver­ti­ni­mu va­di­na tarp­tau­ti­nės nau­jie­nų agen­tū­ros „Reu­ters“ re­ak­ci­ją. Ji pa­ra­šė: „Lie­tu­va at­ra­do sa­vo Ak­tą.“

 

Ko­dėl su­ma­ny­mas im­tis me­to­diš­kų Ak­to pa­ieš­kų ki­lo ne pro­fe­sio­na­liam is­to­ri­kui, o en­tu­zias­tui, ko­lek­ci­nin­kui ir bio­che­mi­kui pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą?

 

Kaip pa­sa­ko­ja pro­fe­so­rius, at­skai­tos taš­ku ta­po 2015 me­tų va­sa­ra, kai, il­sė­da­ma­sis Drus­ki­nin­kuo­se, leis­da­mas lai­ką bib­lio­te­ko­je, L.Ma­žy­lis su­si­mąs­tė apie ar­tė­jan­tį vals­ty­bin­gu­mo šimt­me­tį ir ko­dėl val­džia da­ro gal­būt ne vi­sai tai, ką tu­rė­tų, – rim­tos Va­sa­rio 16-osios Ak­to ori­gi­na­lo pa­ieš­kos taip ir ne­vyks­ta.

 

Ži­no­ma, is­to­ri­ko azar­tą dar pa­kurs­tė vie­šo­jo­je erd­vė­je pra­si­dė­ju­sios dis­ku­si­jos apie ga­li­my­bę ras­ti Ak­tą. Ne­kal­bant apie tai, kad šio do­ku­men­to kaip vals­ty­bė pa­si­gen­da­me be­veik 100 me­tų. Su­lau­kia­me prie­kaiš­tų, jog vals­ty­bę at­kū­rė­me, bet svar­bų­jį do­ku­men­tą pra­dan­gi­no­me is­to­ri­jos vin­giuo­se.

 

„Ko čia skam­bi­nė­ja­te į am­ba­sa­dą?“

Nuo pat pra­džių aiš­kiai su­pra­tęs, kad Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to ori­gi­na­lo vie­ta yra su­si­ju­si su vo­kiš­ką­ja kryp­ti­mi, L.Ma­žy­lis krei­pė­si į Vo­kie­ti­jos vals­ty­bės ar­chy­vus. Jie ge­ra­no­riš­kai su­ti­ko pa­dė­ti.

 

Ke­lei­vi­niu au­to­bu­su iš Kau­no nu­va­žia­vęs į Ber­ly­ną, Vo­kie­ti­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos po­li­ti­nia­me ar­chy­ve pro­fe­so­rius pra­dė­jo pa­ieš­kas. Tai reiš­kia – va­lan­dų va­lan­das žiū­rė­ti į kom­piu­te­rio ek­ra­ną, do­ku­men­tų ne­ga­ty­vus (juo­da­me fo­ne bal­tas teks­tas), sten­gian­tis at­pa­žin­ti ja­me tą kaž­ką. Ti­ki­my­bė bu­vo tik­rai ne­di­de­lė. Prie va­sa­rio mė­ne­sio do­ku­men­tų L.Ma­žy­lis Ak­to ne­ra­do, ta­čiau ran­kų ne­nu­lei­do. „Pro­ble­ma ta, kad vi­si ieš­ko­jo­me spaus­din­to Va­sa­rio 16-osios Ak­to ori­gi­na­lo, o jis pa­si­ro­dė esą ran­kraš­tis“, – sa­ko L.Ma­žy­lis. Jo ras­tas ori­gi­na­las – dviem kal­bo­mis, lie­tu­vių ir vo­kie­čių, po abiem – 20-ies sig­na­ta­rų pa­ra­šai.

 

Ra­dęs do­ku­men­tą, ku­rio ori­gi­na­lo Lie­tu­va ieš­ko­jo be­veik 100 me­tų, pro­fe­so­rius vi­sų pir­ma pa­skam­bi­no į Lie­tu­vos am­ba­sa­dą Ber­ly­ne, ku­rios dar­buo­to­jai ke­lis kar­tus pra­šė vėl ir vėl trum­pai bei aiš­kiai pa­sa­ky­ti: „Ką ra­do­te?“ „Ma­ni­mi pa­ti­kė­jo iš penk­to kar­to. La­bai ge­rai, kad iš­va­ka­rė­se, duk­ros pa­ta­ri­mu, bu­vau už­su­kęs į am­ba­sa­dą, pa­sa­ko­jau, ko ir kur ieš­kau, to­dėl kal­bė­tis apie ra­di­nį bu­vo leng­viau“, – is­to­ri­nes aki­mir­kas pri­si­me­na L.Ma­žy­lis.

 

Iro­niš­ka, ta­čiau emo­ci­jų pa­gau­tas am­žiaus at­ra­di­mą pa­da­ręs lie­tu­vis Vo­kie­ti­jos ar­chy­ve dar ga­vo py­los nuo pik­tos dar­buo­to­jos: „Ko čia skam­bi­na­te į am­ba­sa­dą užuot pa­pra­šęs skai­tyk­lo­je pa­da­ry­ti do­ku­men­to ska­ną?“

 

Ką sle­pia „mi­li­jo­nas už Ak­tą“?

Jau lai­ky­da­mas ran­ko­se is­to­ri­nio do­ku­men­to ko­pi­ją, pro­fe­so­rius iš­siun­tė SMS ži­nu­tes šei­mai: „Ką tik ra­dau Ak­tą“. Duk­ra at­sa­kė klau­si­mu: „Ku­rį?“ Ka­dan­gi ta­me pa­čia­me ar­chy­ve L.Ma­žy­lis ra­do ir 1917 me­tų gruo­džio 11 die­nos vo­kiš­ką ran­ka ra­šy­tą Lie­tu­vos Ta­ry­bos Ak­to eg­zem­plio­rių su de­vy­nio­li­ka pa­ra­šų (nė­ra sig­na­ta­ro Pra­no Do­vy­dai­čio pa­ra­šo), tai jis ir at­sa­kė duk­rai la­ko­niš­kai: „Vi­sus.“

 

Ta­čiau su­si­ti­ki­me su aly­tiš­kiais L.Ma­žy­lis kal­bė­jo apie tai, kad Va­sa­rio 16-osios Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­tas dar ga­li pa­teik­ti staig­me­nų – ori­gi­na­lų ga­li bū­ti ir dau­giau. Sklan­do toks gan­das, kad vie­nas do­ku­men­tas sau­go­mas Lie­tu­vo­je, ir bū­tent su juo su­si­ju­si ini­cia­ty­va „mi­li­jo­nas už Ak­tą“.

 

„Ne­si­no­ri skleis­ti są­moks­lo te­ori­jų, ta­čiau ne­la­bai aiš­kūs, drums­ti da­ly­kai su tuo mi­li­jo­no pa­siū­ly­mu bu­vo“, – pa­ste­bi pro­fe­so­rius. Dėl lai­ko sto­kos (da­li­jo in­ter­viu žur­na­lis­tams) ne­la­bai gi­li­nę­sis į tai, kas is­to­ri­nio lo­bio ra­di­mo me­tu bu­vo skel­bia­ma vie­šo­jo­je erd­vė­je, jis, ži­no­ma, gir­dė­jo su­er­zin­tas re­pli­kas sa­vo ad­re­su. Bu­vo for­muo­ja­ma nuo­mo­nė, kad to­kį svar­bų do­ku­men­tą ga­lė­jo su­ras­ti tik Is­to­ri­kas iš di­džio­sios rai­dės, nors, kaip pa­ste­bi L.Ma­žy­lis, toks kon­kre­taus as­mens įvaiz­dis taip pat yra ži­niask­lai­dos pro­duk­tas.

 

„Gal ar­tė­jant vals­ty­bin­gu­mo šimt­me­čiui ir ma­ne į ko­kį pro­jek­tą pa­kvies? Plau­ki­mas Vys­la ir pa­na­šūs da­ly­kai yra ge­rai, bet dė­me­sio rei­kia įvai­riems is­to­ri­niams pe­ri­odams“, – šyp­so­si L.Ma­žy­lis.

 

Pra­šys gra­fo­lo­gų pa­gal­bos

L.Ma­žy­lis – aist­rin­gas ko­lek­ci­nin­kas. Tre­čios kar­tos kau­nie­tis, pro­fe­so­riaus Pra­no Ma­žy­lio vai­kai­tis, pir­mų­jų eks­po­na­tų ko­lek­ci­jai ieš­ko­jo dar sa­vo se­ne­lio ar­chy­ve. Sa­vo as­me­ni­nė­je ko­lek­ci­jo­je jis tu­ri 12 iš 20 Ak­to sig­na­ta­rų ori­gi­na­lių pa­ra­šų. Su šyp­se­na sa­ko: „Po sa­vo di­džio­jo ra­di­nio gal­vo­jau, kad da­bar baig­ta, vis­kas yra, bet pra­ėjo ke­lios sa­vai­tės, ir vėl apė­mė tam tik­ra ieš­ko­ji­mo ma­ni­ja.“

 

Vos su­grį­žęs į Lie­tu­vą, pro­fe­so­rius iš­kė­lė opų klau­si­mą: ar ga­lė­tu­me iš­var­dy­ti vi­sus 20 sig­na­ta­rų? Tur­būt re­tas at­sa­ky­tų, kad „taip, at­si­me­nu vi­sų var­dus ir pa­var­des“. „Net su­si­ti­ki­muo­se su val­džios at­sto­vais ma­nęs klau­sia, kie­no ran­ka yra ra­šy­tas at­ras­tas Ak­to ori­gi­na­las? Ma­nau, kad tai tu­rės pa­tvir­tin­ti teis­mo eks­per­tai, ta­čiau kaip ko­lek­ci­nin­kas tik­rai ga­liu at­skir­ti, jog tai – sig­na­ta­ro dak­ta­ro Jur­gio Šau­lio brai­žas“, – sa­ko L.Ma­žy­lis.

 

Ar yra ga­li­my­bė, kad Va­sa­rio 16-osios Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to ori­gi­na­las bū­tų grą­žin­tas Lie­tu­vai? – klau­sė aly­tiš­kiai L.Ma­žy­lio. Jo ma­ny­mu, tik­rai ne. „Do­ku­men­tas yra nu­siųs­tas Vo­kie­ti­jos val­džiai kaip ad­re­sa­tui. Nė­ra jo­kio pa­grin­do rei­ka­lau­ti jo grą­ži­ni­mo“, – įsi­ti­ki­nęs L.Ma­žy­lis. Ta­čiau vien ži­no­ji­mas, kad jis ten yra, tur­būt pa­na­šus į tai, ką jau­tė tar­pu­ka­rio lie­tu­viai, kai ma­žy­tis lėk­tu­vė­lis „Li­tu­a­ni­ca“ per­skri­do At­lan­tą.