arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Virgaudas, Žymantė, Brunonas, Leonora

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Skaitykite šiandien
toliau2018-05-17  SpausdintiSpausdinti

Žaliuojančios dovanos leidžia dovanotojams pasijusti rūpestingais miesto šeimininkais

Saulė PINKEVIČIENĖ

 Aly­tu­je dau­gė­ja žmo­nių, do­va­no­jan­čių sa­vo mies­tui me­džių, de­ko­ra­ty­vi­nių krū­mų, gė­lių. „Ši ini­cia­ty­va mus vie­na­reikš­miš­kai džiu­gi­na. Drau­ge su no­rin­čiai­siais do­va­no­ti, at­si­žvelg­da­mi į jų pa­si­rink­tą au­ga­lą, sten­gia­mės tin­ka­mai jį įkom­po­nuo­ti mies­to ža­lio­sio­se erd­vė­se“, – sa­ko Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ra­mu­nė Zub­rė. Jos ma­ny­mu, svar­biau­sia yra net ne fi­nan­si­nė do­va­nos iš­raiš­ka, o la­bai ge­ras jaus­mas, kai do­va­no­to­jas pa­si­jun­ta mies­to ben­druo­me­nės da­li­mi – ga­li kas­dien ma­ty­ti ir džiaug­tis, kaip au­ga jo do­va­no­tas me­dis ar krū­mas.

 

Gegužės pradžioje prie Sveikatos tako pasodinta 10 sidabralapių liepaičių. Jas dovanojo alytiškė Greta Bernatavičiūtė su šeima. Želdynus Alytuje sodina ir prižiūri VšĮ „Alytaus infrastruktūra“ darbuotojai.	Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr.

Ko­kios yra ža­lių­jų do­va­nų ten­den­ci­jos ir ką tu­rė­tų ži­no­ti no­rin­tie­ji pa­so­din­ti Aly­taus vie­šo­sio­se erd­vė­se au­ga­lų?

 

Svei­ka­tos ta­kui – dau­giau ža­lu­mos

Prieš do­va­no­jant mies­tui me­dį, krū­mą ar ko­kį ki­to­kį au­ga­lą, R.Zub­rė siū­lo ge­rai ap­svars­ty­ti, kur ir kaip jis augs, bei pa­si­džiau­gia, kad aly­tiš­kiai iš anks­to ta­ria­si su sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tais, o sti­chiš­kų do­va­no­ji­mų ma­žė­ja.

 

Yra ke­le­tas ben­drų tai­syk­lių: kuo vy­res­nis me­dis (vis dėl­to daž­niau­siai do­va­no­ja­mi me­džiai) so­di­na­mas, tuo jis pri­gy­ja yra at­spa­res­nis van­da­liz­mui bei kli­ma­to iš­šū­kiams. Tie­sa, kuo au­ges­nis me­de­lis, tuo brangiau jis ir kai­nuo­ja (nors kar­tais iš pa­žiū­ros cen­ti­met­ru ar po­ra sto­res­nį ka­mie­ną net ir at­skir­ti ne­leng­va), to­dėl ne­re­tai do­va­no­ja­mi la­bai jau­ni au­ga­lai.

 

Ge­gu­žės pra­džio­je prie Svei­ka­tos ta­ko (ties „Pa­ra­mos“ tvo­ra) aly­tiš­kė Gre­ta Ber­na­ta­vi­čiū­tė su šei­ma pa­so­di­no 10 si­dab­ra­la­pių lie­pai­čių. Šiuo me­tu Šve­di­jo­je gy­ve­nan­ti šei­ma pa­ste­bė­jo, kad šis ta­kas yra aly­tiš­kių pa­mėg­ta vie­ta, kur jie mie­lai lei­džia lais­va­lai­kį. „Šiuo me­tu ir ki­tiems do­va­no­jan­tie­siems me­de­lius siū­lo­me rink­tis šį ta­ką, nes jam dar trūks­ta ža­lu­mos. Tu­ri­me ben­drą vi­zi­ją, kad prie jo at­ei­ty­je, pa­tei­si­nant Svei­ka­tos var­dą, at­si­ras ir lau­ko tre­ni­ruok­lių, o spor­tuo­jan­tie­siems pra­vers­tų me­džių še­šė­lis“, – pa­sa­ko­ja R.Zub­rė.

 

Do­va­no­ja ir dar­že­li­nu­kai, ir ver­sli­nin­kai

Pa­si­ro­do, do­va­no­ti ir so­din­ti me­džius prie švie­ti­mo įstai­gų yra ne tik se­na ge­ra, bet nau­jai sėk­min­gai at­gims­tan­ti mū­sų mies­te tra­di­ci­ja. Me­džius prie Aly­taus gim­na­zi­jų so­di­na abi­tu­rien­tai, au­ga­lų, pa­vyz­džiui, tu­jų įstai­goms do­va­no­ja iš dar­že­lio į mo­kyk­lą iš­ei­nan­čių dar­že­li­nu­kų tė­vai.

 

Ver­sli­nin­kai kiek­vie­ną pa­va­sa­rį gau­si­na sa­ku­rų par­ką Ža­lio­jo­je gat­vė­je. Per­nai ten au­go 70 me­de­lių, šie­met jų alė­ja dar pa­si­pil­dė UAB „Ma­ris­ti­ka“, UAB „Ma­ri­sa“, UAB „Trans­por­to Ma­ri­sa“ ir UAB „Stron­gla­sas“ do­va­no­to­mis ja­po­niš­ko­mis vyš­nai­tė­mis.

 

Prie dau­gia­bu­čių na­mų me­džius so­di­na ir pa­tys gy­ven­to­jai. Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Lai­ma Mul­mie­nė džiau­gia­si, kad ir čia vis ma­žiau vie­tos lie­ka eks­prom­tams, nes tai reiš­kia, kad ir lei­di­mų kir­ti­mams at­ei­ty­je rei­kės iš­duo­ti ma­žiau.

 

„Pro­ble­mos, ku­rias da­bar ten­ka spręs­ti, at­ei­na iš so­viet­me­čio, kai me­džiai mie­ga­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se bu­vo so­di­na­mi kaip kas su­gal­vo­jo. Vė­liau juos te­ko kirs­ti dėl ne­tin­ka­mai pa­si­rink­tų at­stu­mų, dėl šak­nų, ku­rios ken­kia įvai­rioms po­že­mi­nėms ko­mu­ni­ka­ci­joms“, – pa­ste­bi L.Mul­mie­nė.

 

Šiuo me­tu dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų ben­dri­jos, pla­nuo­jan­čios so­din­ti me­džius, pir­miau­sia ta­ria­si su sky­riaus spe­cia­lis­tais, ku­rie pa­de­da ras­ti ben­drus spren­di­mus. Iš­ven­gia­ma kon­flik­tų, ne­re­tai ky­lan­čių dėl žel­dy­nų kir­ti­mo ir so­di­ni­mo, tarp pa­čių gy­ven­to­jų. „Pa­vyz­džiui, vais­me­džiams kirs­ti lei­di­mo ne­rei­kia, bet žmo­giš­ką­ja pras­me – gy­ven­to­jai tik­rai tu­rė­tų at­si­klaus­ti vie­ni ki­tų ir su­si­tar­ti“, – tei­gia ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tės.

 

Gra­žė­ja ap­lin­ka – dau­gė­ja au­ga­lų, bet ir va­gys ne­snau­džia

R.Zub­rė at­krei­pia dė­me­sį: pa­ste­bi­mas tie­sio­gi­nis ry­šys tarp gra­žė­jan­čios mies­to ap­lin­kos ir gy­ven­to­jų no­ro tvar­ky­tis. Aly­tu­je re­no­vuo­ja­mi dau­gia­bu­čiai, as­fal­tuo­ja­mi kie­mai, o čia pat at­si­ran­da ir nau­jos ža­lio­sios zo­nos, al­pi­na­riu­mai, gė­ly­nai, so­di­na­mi me­džiai.

 

„Vi­suo­met pa­ta­ria­me gy­ven­to­jams iš anks­to ge­rai ap­gal­vo­ti, kaip tvar­kys ap­lin­ką, ko­kius au­ga­lus pa­si­rinks, o tik po to im­tis dar­bo. Ne vi­si įver­ti­na, kad ža­lie­ji plo­tai ša­lia dau­gia­bu­čių yra pa­kan­ka­mai erd­vūs. O tai reiš­kia, kad ir žel­di­nių rei­kės dau­giau, nes pa­vie­niai tie­siog ne­si­žiū­rės“, – pa­ta­ria R.Zub­rė.

 

Ji ra­gi­na ne­pa­mirš­ti ir ben­drų ap­žel­di­ni­mo ten­den­ci­jų, net­gi ma­dų, – na­tū­ra­lu­mas šiuo me­tu yra ant ban­gos, tai­gi ge­rai su­kom­po­nuo­tas rū­tų dar­že­lis „ant men­čių“ ap­lin­kos ap­žiū­ros kon­kur­suo­se gul­do net spyg­liuo­čių de­ri­nius.

 

„Ap­skri­tai rei­kia pa­sa­ky­ti, kad aly­tiš­kiai no­riai ir iš­ra­din­gai gra­ži­na sa­vo gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką, o ge­ras pa­vyz­dys, kaip ir blo­gas, yra la­bai už­kre­čia­mas“, – sa­ko R.Zub­rė.

 

Tie­sa, yra ir šaukš­tas de­gu­to, ga­di­nan­tis sta­ti­nę me­daus, – il­ga­pirš­čiai vien iš gė­ly­no ša­lia pre­ky­bos cen­tro „Jot­vin­gis“ ru­de­nį nu­dai­go­jo per pu­sę šim­to šluo­te­li­nių hor­ten­zi­jų. Sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tės dar kar­tą pri­me­na gy­ven­to­jams: ne­pir­ki­te da­žais žy­mė­tų au­ga­lų, nes la­bai ti­kė­ti­na, kad jie pa­vog­ti iš mies­to vie­šų­jų erd­vių!

 

Aly­taus iš­skir­ti­nu­mas – ne­per­trau­kia­ma spal­vin­gų žie­dų kai­ta

Drus­ki­nin­kuo­se – nar­ci­zų lau­kas, Birš­to­ne – kro­kai, o kuo į pa­va­sa­ri­nį žy­dė­ji­mą ga­li įsi­terp­ti Aly­tus? R.Zub­rė siū­lo, vi­sų pir­ma, ne­kon­ku­ruo­ti su ku­ror­to sta­tu­są tu­rin­čiais mies­tais, o an­tra – orien­tuo­tis į il­ga­lai­kį žy­dė­ji­mą, kad Dzū­ki­jos sos­ti­nė lai­kui bė­gant su­si­kur­tų nuo­lat žy­din­čio ža­lio mies­to įvaiz­dį.

 

„Man at­ro­do, kad Aly­tus ga­lė­tų iš­si­skir­ti ne­per­trau­kia­mu įvai­rių au­ga­lų žy­dė­ji­mu, de­ko­ra­ty­vu­mu. Pa­vyz­džiui, Se­na­mies­čio skve­ras, kur iš pra­džių žy­di kro­kai, vė­liau nar­ci­zai, gu­do­be­lės, sa­ku­ros, – jų be­si­kei­čian­tys žie­dai pri­ver­čia stab­te­lė­ti ir pa­si­do­mė­ti, kas čia žy­di“, – min­ti­mis da­li­ja­si R.Zub­rė.

 

Ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tės pla­nuo­se – ir at­si­kar­to­jan­čių au­ga­lų „ban­gos“. Tie pa­tys au­ga­lai ga­lė­tų bū­ti so­di­na­mi ke­lio­se mies­to zo­no­se, kad jų žy­dė­ji­mas sa­vo­tiš­kai su­si­jung­tų ir trauk­tų akį. Tarp iš­skir­ti­nių au­ga­lų, ku­rių ne­tru­kus mū­sų mies­te tu­rė­tų pa­gau­sė­ti, – aly­vos. Jų ža­da­ma dau­giau pa­so­din­ti Ža­lio­jo­je gat­vė­je. Šis de­ko­ra­ty­vi­nis krū­mas tu­ri vie­ną įdo­mų pri­va­lu­mą – ga­li­ma skin­ti, o jis tik dar la­biau plė­sis. Pa­va­sa­rį aly­vos ga­lė­tų tap­ti trau­kos cen­tru po to, kai Ža­lio­jo­je gat­vė­je nu­žy­di sa­ku­ros.

 

Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus spe­cia­lis­tėms nuo­tai­ką pa­ke­lia ir mies­to sve­čių skam­bu­čiai. Jie do­mi­si, koks au­ga­las ar krū­mas žy­di vie­no­je ar ki­to­je erd­vė­je. „Ką so­din­si­te ki­tą pa­va­sa­rį?“ – to­kį klau­si­mą ne­re­tai už­duo­da ir tur­gaus pre­kei­viai, ku­rie pa­ty­rė, kad au­ga­lų ma­das Aly­tu­je dik­tuo­ja tai, kas au­ga vie­šo­sio­se erd­vė­se. Ką žmo­nės ma­to mies­to gė­ly­nuo­se, tą ir prie sa­vo na­mų so­din­ti no­ri.

 

Ža­lio­jo­je gat­vė­je – lau­ko gė­lės

„Man šir­dy­je ge­ra, kad kaž­kam dar ga­liu ge­ra pa­da­ry­ti“, – pa­klaus­tas, ko­dėl nu­spren­dė do­va­no­ti me­de­lių Aly­tui, sa­kė vie­nas Lie­tu­vos den­dro­lo­gų drau­gi­jos stei­gė­jų Lai­mu­tis Ja­nuš­ke­vi­čius. Aly­taus mies­to vie­šo­sio­se erd­vė­se pa­so­din­ta dau­giau kaip 70 jo do­va­no­tų de­ko­ra­ty­vi­nių me­džių ir krū­mų so­di­nu­kų. Mag­no­li­jos, ja­po­ni­niai puoš­me­džiai, ke­lių rū­šių for­zi­ti­jos, gel­ton­la­piai ir rau­don­la­piai pūs­le­niai, gu­do­be­lės au­ga A.Jo­ny­no ir Pu­ti­nų gat­vių kam­pe, gė­ly­nuo­se prie po­ros pre­ky­bos cen­trų, Jau­ni­mo par­ke.

 

Pir­mo pa­va­sa­rio su­lau­kė ir jau su­tvir­tė­jo Ri­man­to Ma­laš­ke­vi­čiaus do­va­no­ti kle­vai, au­gan­tys Pir­mo­jo Aly­taus aikš­tė­je. Ta­čiau mies­tui do­va­no­ja­mi ne tik me­džiai ar krū­mai, bet ir gė­lių sėk­los. Šią sa­vai­tę Ža­lio­jo­je gat­vė­je bus pa­sė­ti lau­ko gė­lių gė­ly­nai, ku­riuos Aly­tui do­va­no­jo Do­na­tas Žmui­di­na­vi­čius. De­šim­ty­je gė­ly­nų augs po 15 skir­tin­gų iš vi­so pa­sau­lio su­rink­tų lau­ko vien­me­čių gė­lių rū­šių.

 

„Gė­ly­nai tu­rė­tų trauk­ti pra­ei­vių akį. Ap­skri­tai mies­to ža­lių­jų erd­vių kom­po­na­vi­mas nė­ra leng­va už­duo­tis, juk rei­kia „už­ka­bin­ti“, at­kreip­ti dė­me­sį ne tik žings­niuo­jan­čių­jų pės­čio­mis, bet ir sė­din­čių­jų prie au­to­mo­bi­lių vai­ro. Ža­lio­sios erd­vės yra la­bai svar­bi mies­to įvaiz­džio da­lis. Pa­vyz­džiui, šiuo me­tu no­rė­tų­si at­ras­ti su­ma­ny­mą, kaip pa­gra­žin­ti Ulo­nų gat­vę, ką pa­so­din­ti gė­ly­nuo­se, kad mies­to sve­čiai vis dėl­to pa­suk­tų į de­ši­nę ir ap­lan­ky­tų Aly­taus mies­tą, o ne tik pra­va­žiuo­tų pro ša­lį“, – sa­ko R.Zub­rė.

 

Gra­žiai ir sko­nin­gai tvar­ky­ti sa­vo ap­lin­ką Aly­tu­je ra­gi­na­mi ne tik dau­gia­bu­čių, in­di­vi­du­a­lių na­mų gy­ven­to­jai, bet ir įmo­nės, įstai­gos. Šiuo me­tu jau ga­li­ma teik­ti siū­ly­mus Aly­taus mies­to ap­lin­kos tvar­ky­mo kon­kur­si­nei ap­žiū­rai pa­gal at­ski­ras ka­te­go­ri­jas.

 

Siūlyti Aplinkos apsaugos skyriui (8 315) 55 117 arba el. p. laima.mulmiene@alytus.lt, ramune.zubre@alytus.lt

 

Pub­li­ka­ci­ja pa­reng­ta vyk­dant ap­lin­ko­sau­gos švie­ti­mo pro­jek­tą – pub­li­ka­ci­jų cik­las

„Gy­venk sau­giau“, ku­ris fi­nan­suo­ja­mas iš Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ap­lin­kos ap­sau­gos rė­mi­mo spe­cia­lio­sios pro­gra­mos 2018 me­tų

prie­mo­nėms skir­tų lė­šų.

toliau2018-05-17  commSkaityti komentarus (0)


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100