arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Almantas, Danutė, Urbonas

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Skaitykite šiandien
toliau2018-03-13  SpausdintiSpausdinti

Kas bendro tarp brolių Ballų ir NATO karių? Jie žaidžia mūsų komandoje

Saulė PINKEVIČIENĖ

Jau­nų­jų kon­ser­va­to­rių ly­ga (JKL) Aly­tu­je su­ren­gė dis­ku­si­ją te­ma „Kas ap­gins Lie­tu­vą?“ Jo­je da­ly­va­vę žur­na­lis­tas, ra­šan­tis gy­ny­bos te­mo­mis por­ta­le DEL­FI, Vai­das Sal­džiū­nas ir bu­vu­si kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rė, Sei­mo na­rė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė kal­bė­jo ne tik apie pa­si­kei­tu­sius tech­ni­nius šiuo­lai­ki­nės Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės pa­jė­gu­mus, bet ir apie svar­biau­sią fak­to­rių – žmo­nes, ku­rie tu­ri bū­ti pa­si­ren­gę tą tech­ni­ką nau­do­ti. Taip pat – apie vi­suo­me­nės po­žiū­rį, ku­ris kei­čia­si ne per die­ną.

 

„Ap­gin­ti Lie­tu­vą vi­sų pir­ma reiš­kia at­gra­sy­ti čia kel­ti ko­ją, nors dar vi­sai ne­se­niai net to­kio veiks­ma­žo­džio kal­bos re­dak­to­riai var­to­ti ne­lei­do, rei­ka­lau­da­mi nu­ro­dy­ti, nuo ko sie­kia­ma at­gra­sy­ti“, – api­ben­dri­na V.Sal­džiū­nas.

Dis­ku­si­ją mo­de­ra­vo bu­vęs JKL pir­mi­nin­kas, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Ado­mas Bu­žins­kas.

 

Kas apgins Lietuvą? Apie tai diskutuoja buvusi krašto apsaugos ministrė, Seimo narė Rasa Juknevičienė, gynybos temomis DELFI portale rašantis Vaidas Saldžiūnas ir diskusijos moderatorius, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Adomas Bužinskas. At­ėjos Mak­ne­vi­čiū­tės nuotr.Dė­dės Iva­no / Jo­no de­mar­šas laip­ti­nė­je

Dis­ku­si­jos iš­ei­ties taš­ku ta­po pas­ta­rų­jų die­nų ak­tu­a­li­ja – Ru­si­jos pre­zi­den­to me­ti­nė kal­ba, ku­rio­je jis ak­cen­ta­vo kai­my­ni­nės vals­ty­bės ka­ri­nę pa­žan­gą. Ar tai tu­rė­tu­me ver­tin­ti kaip re­a­lią grės­mę ar kaip ei­li­nį prieš­rin­ki­mi­nį šou?

 

„Ne­klau­siu, kiek jū­sų ap­skri­tai apie tą kal­bą gir­dė­jo­te ir ži­no­te, kad ne­tru­kus Ru­si­jo­je vyks va­di­na­mie­ji rin­ki­mai. Ma­nau, kal­bos tiks­las ir bu­vo at­kreip­ti dė­me­sį. Gąs­din­ti, šan­ta­žuo­ti. Nes Ru­si­ja yra eko­no­miš­kai sil­pna ša­lis, jos ga­lia, kaip įsi­vaiz­duo­ja­ma, yra mi­li­ta­ri­nė – bran­duo­li­niai gin­klai ir ele­men­ta­rus gangs­te­ria­vi­mas pa­sau­ly­je, tai yra ne­si­lai­ky­mas jo­kių nor­mų. O mū­sų pa­grin­di­nis at­sa­ky­mas tur­būt yra tie­siog ne­iš­si­gąs­ti ir da­ry­ti sa­vo nu­ma­ty­tus dar­bus, tai yra ju­dė­ti į prie­kį ir tol­ti nuo so­viet­me­čio“, – sa­ko R.Juk­ne­vi­čie­nė.

 

Kiek re­a­lus yra Ru­si­jos ka­riuo­me­nės mo­der­ni­za­vi­mas, apie ku­rį me­ti­nė­je kal­bo­je kal­bė­jo Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas? – tai jau klau­si­mas V.Sal­džiū­nui, ku­ris DEL­FI por­ta­le ra­šo spe­cia­li­zuo­to­mis gy­ny­bos te­mo­mis.

 

„Nė­ra taip bai­su, kaip at­ro­do ir ban­do­ma nu­pieš­ti. Ta­čiau nė­ra ir taip at­sai­nu, kaip kar­tais ban­do­ma pa­sa­ky­ti“, – ma­no žur­na­lis­tas.

 

Po­li­ti­nę si­tu­a­ci­ją jis ly­gi­na su gy­ve­ni­mu dau­gia­bu­ty­je, kai vie­nas iš kai­my­nų (pa­va­din­ki­me jį dė­de Iva­nu), švel­niai ta­riant, šiek tiek ne­adek­va­tus. Iš­ei­na į laip­ti­nę ap­si­kars­tęs gra­na­to­mis, gra­si­na.

 

„Taip da­bar el­gia­si Ru­si­ja. Ki­ta ver­tus, įver­tin­ti, kaip ten yra iš tik­rų­jų, mums, pa­pras­tiems ci­vi­lio­kams, ne taip jau pa­pras­ta. Daug kas yra žval­gy­bi­nė in­for­ma­ci­ja, ku­ri tie­siog ne­pri­ei­na­ma“, – sa­ko Vai­das.

 

Tie­sa, jo pa­ste­bė­ji­mu, šiais lai­kais nau­jų ga­li­my­bių at­ve­ria IT, pa­vyz­džiui, nuo­trau­kos so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se. Aky­lu žvilgs­niu jo­se ga­li­ma pa­ma­ty­ti dau­giau, nei in­for­ma­ci­ją vie­ši­nan­tys au­to­riai ti­kė­jo­si – juk as­me­nu­kes šiais lai­kais da­ro­si net į ka­ro zo­nas vyks­tan­tys ka­rei­viai.

 

„Aky­lai ste­biu šią in­for­ma­ci­nę erd­vę, kaip ir tūks­tan­čiai ki­tų žmo­nių ne tik Lie­tu­vo­je. Bet pa­ma­ty­ti tik­rą­jį vaiz­dą ga­li­ma tik tu­rint šim­tap­ro­cen­ti­nę in­for­ma­ci­ją. Aš jos ne­tu­riu ir ga­liu da­ry­ti iš­va­das tik iš to, kas pa­teik­ta vie­šai. To­dėl ir sa­kau, kad tai nė­ra taip bai­su, kaip ban­do­ma pa­ro­dy­ti. Ne­rei­kia ti­kė­ti vis­kuo, kas kal­ba­ma, pa­na­šių pa­sa­kų ga­li pa­pa­sa­ko­ti ir dė­dė Jo­nas prie pre­ky­bos cen­tro, ku­ris po to dar pa­pra­šys pa­au­ko­ti cen­tų. Ki­ta ver­tus, dė­dė Iva­nas ar Jo­nas ga­li taip pat bū­ti ir pa­vo­jin­gas, kaip mū­sų kai­my­nas Ry­tuo­se, is­to­ri­ja tai jau ne kar­tą pa­ro­dė. Ne­rei­kia su­per­gin­klų, už­ten­ka tvy­ran­čios ne­apy­kan­tos mums. Dėl to sa­kau, kad rei­kia kreip­ti dė­me­sį ne į ga­lios de­monst­ra­vi­mą, bet į veiks­mus. Mū­sų vi­sų ži­nios padės ap­gin­ti Lie­tu­vą, jei ži­no­si­me, kad kai­my­nas ga­li iš­ei­ti į laip­ti­nę pa­žvan­gin­ti gin­klais. Ta­da įsi­gy­si­me ge­ras du­ris, sig­na­li­za­ci­ją (var­du NA­TO) ir ži­no­si­me, ką da­ry­ti to­liau“, – sa­ko V.Sal­džiū­nas.

 

Mū­sų už­da­vi­nys – tai­ka

Pa­ra­dok­sas, ta­čiau kal­bė­ti apie vals­ty­bės gy­ny­bą šian­dien to­li gra­žu ne­reiš­kia kal­bė­ti apie ka­ri­nį kon­flik­tą ar ki­to­kį gin­kluo­tos jė­gos pa­nau­do­ji­mą.

 

„Kai kal­ba­me apie tai, kas ap­gins Lie­tu­vą, daž­nai min­ty­se tu­ri­me ka­rą, nors di­džiau­sias mū­sų už­da­vi­nys šian­dien yra tai, kad ka­ro nie­ka­da ne­bū­tų. Kaip to pa­siek­ti? Prieš sa­vai­tę grį­žau iš Briu­se­lio, kur da­ly­va­vau NA­TO Par­la­men­ti­nės Asam­blė­jos po­sė­džiuo­se. Ten pir­mą kar­tą iš­gir­dau iš ka­riš­kių lū­pų, kad hib­ri­di­nia­me ka­re mums rei­kia ki­to­kios vi­suo­me­nės. (Ypač kal­bant apie va­ka­rie­čius, ku­rie il­gus de­šimt­me­čius gy­ve­no ne­su­si­mąs­ty­da­mi apie grės­mes, svars­ty­da­mi, kur sli­di­nė­ti žie­mą ir prie ku­rios jū­ros il­sė­tis va­sa­rą). To­dėl jau­nus žmo­nes tu­ri­me ra­gin­ti tap­ti ka­riais, po­li­ci­nin­kais ir... po­li­ti­kais. Nes po­li­ti­ka, di­plo­ma­ti­ja šian­dien yra ta sri­tis, ku­ri gi­na Lie­tu­vos vals­ty­bės sau­gu­mą“, – pa­brė­žia R.Juk­ne­vi­čie­nė.

 

Ta­čiau ko­kios yra tik­ro­sios vi­suo­me­nės nuo­tai­kos, ką lie­tu­viai šian­dien gal­vo­ja apie ša­liai ky­lan­čių grės­mių re­a­lu­mą? Ap­klau­sa liu­di­ja, jog tik 18 proc. žmo­nių re­a­lia lai­ko ti­ki­my­bę, kad Lie­tu­va ga­li bū­ti už­pul­ta iš­orės ag­re­so­riaus, o 60 proc. ga­na griež­tai pa­si­sa­ko už tai, kad tai ma­žai ti­kė­ti­na. Kuo ga­li bū­ti pa­aiš­ki­na­mas toks pa­di­dė­jęs sau­gu­mo jaus­mas?

 

„At­vi­rai ta­riant, ne­ži­nau, ar pa­ti ti­kiu, kad Lie­tu­va ga­li bū­ti vėl už­pul­ta. Tur­būt ne. Bet juk dėl to ir esu po­li­ti­ko­je, kad, kiek lei­džia ma­no jė­gos, pa­da­ry­čiau vis­ką, kad to ne­at­si­tik­tų. Lie­tu­vos įsto­ji­mas į NA­TO 2004 me­tais man pri­lygs­ta Ko­vo 11-osios Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­tui, nes ne­abe­jo­ju, kad be šios na­rys­tės šian­dien bū­tu­me Uk­rai­nos si­tu­a­ci­jo­je“, – sa­ko R.Juk­ne­vi­čie­nė.

 

Kas yra karo kurstymas?

Ta­čiau yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė. Po­li­ti­kė pa­ste­bi: įsto­jus į NA­TO, dau­ge­lis lie­tu­vių per anks­ti pa­si­jau­tė sau­gūs, gal­būt dėl to, kad ir in­for­ma­ci­jos apie Ru­si­ją tuo me­tu ne­bu­vo daug. Sau­gu­mo rei­ka­lus už­mir­šo net pa­ty­rę po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kai, Lie­tu­va at­si­sa­kė šauk­ti­nių, ne­bu­vo ski­ria­ma pa­kan­ka­mai dė­me­sio kraš­to gy­ny­bai.

 

„Tas pe­ri­odas, kai bu­vau kraš­to ap­sau­gos mi­nist­re, ke­lia prieš­ta­rin­gų jaus­mų. Ma­čiau žval­gy­bi­nius duo­me­nis, kad Pu­ti­nas nuo 2009 me­tų tel­kia prie mū­sų sie­nų ka­ri­nes pa­jė­gas, bet vie­šo­ji opi­ni­ja tei­gė, kad apie Ru­si­jos grės­mes kal­ba tik kon­ser­va­to­riai – ru­so­fo­bai. Ir taip mes gy­ve­no­me iki 2014-ųjų. Šian­dien di­de­lė da­lis vi­suo­me­nės ne­be­ti­ki, ir aš pa­ti tuo sun­kiai ti­kiu, kad Pu­ti­nas iš­drįs­tų ata­kuo­ti NA­TO na­rę, su­pras­da­mas, kad gaus at­sa­ky­mą. Bet tarp­tau­ti­niai eks­per­tai vis dar dis­ku­tuo­ja apie tai, ar re­a­lu, kad Krem­lius su­gal­vo­tų kel­ti pa­sau­li­nį ka­rą. Tai­gi ke­li pro­cen­tai ti­ki­my­bės iš­lie­ka. To­kius sce­na­ri­jus, kai dir­bau kraš­to ap­sau­gos mi­nist­re, mes nag­ri­nė­jo­me“, – sa­ko R.Juk­ne­vi­čie­nė.

 

Tuo tar­pu žur­na­lis­tas V.Sal­džiū­nas te­mą pa­su­ka ki­tu kam­pu ir pri­si­pa­žįs­ta – ne­bū­ti­nai per pil­na­tį su­lau­kian­tis skai­ty­to­jų laiš­kų, ku­riuo­se jis kal­ti­na­mas ka­ro kurs­ty­mu: „Pa­si­gen­du aiš­kaus su­vo­ki­mo, kas yra in­for­ma­vi­mas apie gy­ny­bą ir kas yra ka­ro kurs­ty­mas. Ži­no­ma, apie kai ku­riuos da­ly­kus ga­li­ma ty­lė­ti, bet jie nuo to nie­kur ne­dings. Žmo­giš­ka, kad eko­no­mi­nės pro­ble­mos, ką nu­si­pirk­ti pa­val­gy­ti va­ka­rie­nei, šian­dien yra kur kas ak­tu­a­les­nės, bet, pa­ti­kė­ki­te ma­ni­mi, jei kaž­kas at­si­tiks prie Lie­tu­vos sie­nų, ap­klau­sų apie ša­lies sau­gu­mą ir grės­mes re­zul­ta­tai pa­si­keis aki­mirks­niu.“

 

Sei­mo na­riams – is­to­ri­jos ži­nių at­nau­ji­ni­mas

„Jei di­džio­ji da­lis tau­tos ži­nos Lie­tu­vos is­to­ri­jos pa­mo­kas, tai mes kaip vals­ty­bė tik­rai iš­lik­si­me“, – gin­kluo­tis is­to­ri­niais sau­gik­liais siū­lo R.Juk­ne­vi­čie­nė, ku­ri mie­lu no­ru su­reng­tų vi­siems iš­rink­tiems Sei­mo na­riams pri­va­lo­mus is­to­ri­jos kur­sus, ak­cen­tuo­jant lū­žio mo­men­tus. Po­li­ti­kė ne­abe­jo­ja: bū­tent is­to­ri­jo­je rei­kia ieš­ko­ti at­sa­ky­mų tiems, ku­rie no­rė­tų „ge­rų san­ty­kių su Ru­si­ja“, bei pa­si­mo­ky­ti iš jau pa­da­ry­tų klai­dų.

 

„La­bai gra­žiai ir su mei­le šir­dy­se at­šven­tė­me at­kur­tos Ne­pri­klau­so­my­bės šimt­me­tį, bet man nė aki­mir­kai ne­iš­ėjo iš gal­vos, kaip dra­ma­tiš­kai pra­ra­do­me Va­sa­rio 16-osios Lie­tu­vą 1940 me­tais“, – min­ti­mis da­li­ja­si bu­vu­si kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rė.

 

Ir pri­me­na, ko­kia to­li­ma ka­ro grės­mė at­ro­dė dau­gy­bei žmo­nių, ku­rie karš­tą 1939 me­tų rug­pjū­tį de­gi­no­si pa­plū­di­miuo­se, nors ka­ras jau bu­vo ne­iš­ven­gia­mas. Kaip ir 2013 me­tais NA­TO dar ne­kal­bė­jo apie pa­jė­gų dis­lo­ka­vi­mą Lie­tu­vo­je, o vis­ką aukš­tyn ko­jo­mis ap­ver­tė įvy­kiai Mai­da­ne.

 

Šiuo me­tu op­ti­mis­ti­nės nuo­tai­kos Lie­tu­vo­je ypač stip­rios: net 70 pro­cen­tų gy­ven­to­jų yra įsi­ti­ki­nę, kad NA­TO gins Lie­tu­vą, jei to­kia grės­mė iš­kil­tų.

 

„Čia kaip bro­lių Bal­lų at­vy­ki­mas į Lie­tu­vą, pa­ska­ti­nęs mi­li­jo­ni­nę au­di­to­ri­ją „You­Tu­be“ ka­na­lu ste­bė­ti Prie­nuo­se vyks­tan­čias krep­ši­nio rung­ty­nes vien to­dėl, kad žai­džia žvaigž­dės. Ly­giai tą pa­tį re­zul­ta­tą, tik be di­des­nio šou, pa­sie­kė mū­sų ša­ly­je dis­lo­kuo­tų NA­TO pa­jė­gų ka­riai. 1940 me­tais bu­vo­me vie­ni, o da­bar tu­ri­me le­gio­nie­rių, ir tai yra la­bai svar­bu. Nes yra toks gar­sus po­sa­kis, pri­ski­ria­mas ke­liems žmo­nėms. Kiek rei­kia ame­ri­kie­čių ka­rių no­rint ap­gin­ti Eu­ro­pą? Vie­no ir pa­gei­dau­ti­na žu­vu­sio. Si­ri­jo­je tai bu­vo pa­ro­dy­ta la­bai re­a­liai. Kai le­gio­nie­riai žai­džia krep­ši­nio aikš­te­lė­je, mes jiems plo­ja­me ir juos svei­ki­na­me, nes jie yra sa­vi. Ly­giai taip yra ir NA­TO pa­jė­gos. Esa­me vie­na ko­man­da, ir tai es­mi­nis pa­si­kei­ti­mas“, – įsi­ti­ki­nęs V.Sal­džiū­nas.

 

 Ar „pi­lie­tiš­ku­mo skie­pai“ taps pri­va­lo­mi?

2004-ai­siais, kai Lie­tu­va pa­si­ra­šė Va­šing­to­no su­tar­tį su NA­TO, vi­suo­me­nei ne­bu­vo iki ga­lo pa­aiš­kin­ta, ką tai reiš­kia, ir, kaip spė­ja R.Juk­ne­vi­čie­nė, dėl to grės­mės bu­vo įver­tin­tos ne­adek­va­čiai – esą kaž­kas at­eis ir ap­gins mus. 2008 me­tais Lie­tu­vo­je bu­vo su­stab­dy­tas šauk­ti­nių kvie­ti­mas, nors kiek­vie­na vals­ty­bė NA­TO na­rė pri­va­lo lai­ky­tis 3-io­jo su­tar­ties straips­nio, ku­ria­me įsi­pa­rei­go­ja bū­ti at­sa­kin­ga už sa­vo te­ri­to­ri­jos gy­ny­bą.

 

„Rei­kė­jo Uk­rai­nos ir Kry­mo anek­si­jos, jog su­pras­tu­me, kur esa­me, ir da­bar la­biau­siai džiau­giuo­si po­ky­čiais žmo­nių są­mo­nė­je. 60 pro­cen­tų vi­suo­me­nės pri­ta­ria iš­lai­dų gy­ny­bos reik­mėms di­di­ni­mui. Ta­čiau ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad gy­ve­na­me ge­o­po­li­ti­nio pa­vo­jaus zo­no­je ir mums rei­kia kur kas dau­giau pa­jė­gu­mų, no­rint iš­pil­dy­ti jau mi­nė­tą 3-iąjį straips­nį. Ko­kių – rei­kia su­si­tar­ti. Nie­ka­da ne­tu­rė­si­me prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos ar bran­duo­li­nių gin­klų, bet tu­rė­ti stip­rias sau­su­mos pa­jė­gas, ku­rios ga­li at­si­lai­ky­ti tam tik­rą lai­ko­tar­pį, – bū­ti­na. Ma­nau, šian­dien ei­na­me tei­sin­ga kryp­ti­mi. Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai pa­si­sa­ko už pri­va­lo­mą vi­suo­ti­nę ka­ro tar­ny­bą, į ku­rią, jei tik lei­džia svei­ka­ta, bū­tų kvie­čia­mi vi­si mo­kyk­lą bai­gę vai­ki­nai“, – sa­ko R.Juk­ne­vi­čie­nė. Ir pri­du­ria jau ne kaip po­li­ti­kė, o kaip me­di­kė: kaip žmo­gaus imu­ni­te­tui rei­kia skie­pų nuo už­kre­čia­mų­jų li­gų, taip jo su­pra­ti­mui, pi­lie­tiš­ku­mui rei­kia vak­ci­nos, ku­ri iš­mo­ky­tų ap­gin­ti sa­vo šei­mą, elg­tis tam tik­ro­je si­tu­a­ci­jo­je, iš­gy­ven­ti ka­tast­ro­fą ir pa­na­šiai.

 

R.Juk­ne­vi­čie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad to iš­mo­ko ka­riuo­me­nė. Ji pri­si­me­na ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­do Jo­no Kron­kai­čio pa­mo­ką: „Jis man į gal­vą įka­lė, kad ge­le­žų są­jun­gi­nin­kai mums tik­rai duos, ta­čiau pa­ruoš­ti žmo­nių, kai jau bus bė­dos aki­vaiz­da, mes tie­siog ne­be­spė­si­me, ir gin­kluo­tė taps be­ver­tė.“

 

 

 

 

 

 

toliau2018-03-13  commSkaityti komentarus (3)


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100