arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Gailenis, Dargailė, Klaudijus

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Skaitykite šiandien
toliau2018-02-13  SpausdintiSpausdinti

Sovietinės skulptūros Miroslavo seniūnijoje turėtų nelikti šiais metais

Alma MOSTEIKAITĖ

Pas­ta­ruo­ju me­tu Aly­taus ra­jo­no val­džia vėl ėmė in­ten­sy­viai ieš­ko­ti spren­di­mo, kaip iš vie­šo­sios erd­vės pa­ša­lin­ti Rau­do­no­sios ar­mi­jos ka­rį šlo­vi­nan­čią skulp­tū­rą, esan­čią Mi­ros­la­vo se­niū­ni­jo­je, Tol­kū­nų kai­me. Ji yra prie pa­grin­di­nio iš Aly­taus į Laz­di­jus ve­dan­čio ke­lio. Pra­va­žiuo­jan­tie­siems daž­nai iš­ky­la klau­si­mas, kaip čia ga­li sto­vė­ti so­vie­ti­nius lai­kus pri­me­nan­ti skulp­tū­ra. At­seit to­kiu bū­du yra pro­pa­guo­ja­mos anų lai­kų ver­ty­bės.

 

Ši skulp­tū­ra bu­vo pa­sta­ty­ta dau­giau kaip prieš tris de­šimt­me­čius. Dau­giau kaip prieš du de­šimt­me­čius skulp­tū­ros da­lis – vie­na so­vie­ti­nio ka­rio gal­va su pi­lo­te – bu­vo su­sprog­din­ta. Li­ko sto­vė­ti tik ka­rio gal­va su šal­mu.  Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr. Dau­giau kaip prieš dve­jus me­tus krei­pė­si Sei­mo na­rys

2015-ųjų ru­de­nį į sa­vo par­ti­jos ko­le­gą Aly­taus ra­jo­no me­rą Al­gir­dą Vrub­liaus­ką krei­pė­si Sei­mo na­rys Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų at­sto­vas Kęs­tu­tis Ma­siu­lis, pra­šy­da­mas kuo sku­biau iš vie­šo­sios erd­vės pa­ša­lin­ti so­vie­ti­nį Rau­do­no­sios ar­mi­jos ka­rį šlo­vi­nan­čią skulp­tū­rą, ku­ri yra Mi­ros­la­vo se­niū­ni­jo­je, Tol­kū­nų kai­me, prie pa­grin­di­nio ke­lio iš Aly­taus į Laz­di­jus.

 

K.Ma­siu­lis tvir­ti­no, kad to­kį krei­pi­mą­si pa­ra­šė re­a­guo­da­mas į ak­ty­vių pi­lie­čių po­zi­ci­ją, o šie pik­ti­na­si so­vie­ti­nį ka­rį šlo­vi­nan­čia skulp­tū­ra.

 

Sei­mo na­rio krei­pi­me­si bu­vo nu­ro­do­ma, kad toks oku­pa­ci­jos sim­bo­lis yra ne­pa­gar­ba ko­vo­ju­siems už Lie­tu­vos lais­vę ir pat­rio­tams, ku­rie pa­tys sa­vo aki­mis yra re­gė­ję ir iš­gy­ve­nę so­vie­ti­nį te­ro­rą: „Be­veik nė­ra šei­mos, ku­rios gi­mi­nai­čiai ne­bū­tų nu­ken­tė­ję nuo so­vie­ti­nių rep­re­si­nių tar­ny­bų, to­dėl pro­pa­gan­di­nių ob­jek­tų sau­go­ji­mas yra pri­mi­ni­mas apie pa­tir­tas skriau­das. Me­ni­nin­kai, ku­rie kū­rė tuo­me­ti­nius ide­o­lo­gi­nius ob­jek­tus, ne­bu­vo lais­vi. Iš jų bu­vo rei­ka­lau­ja­ma, kad kū­ri­niai tar­nau­tų ko­mu­nis­ti­nės vi­suo­me­nės kū­ri­mui. Jie tu­rė­jo es­te­tiš­kai iš­reikš­ti mark­sis­ti­nę pa­sau­lio ir žmo­gaus kon­cep­ci­ją, sie­tis su ko­mu­nis­ti­ne ide­o­lo­gi­ja bei re­vo­liu­ci­niu dar­bi­nin­kų ju­dė­ji­mu.“

 

K.Ma­siu­lis reiš­kė įsi­ti­ki­ni­mą, kad lais­vo­je Lie­tu­vo­je ne­tu­rė­tų bū­ti vie­tos to­kiems sim­bo­liams.

 

Tuo­met Aly­taus ra­jo­no me­ras sa­kė, kad Sei­mo na­rio pra­šy­mą pa­ša­lin­ti so­vie­ti­nį ka­rį šlo­vi­nan­čią skulp­tū­rą svars­tys jo po­tvar­kiu su­da­ry­ta Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čiui pa­mi­nė­ti ko­mi­si­ja.

 

„Tos skulp­tū­ros tu­ri ten ne­lik­ti“

Pas­ta­ruo­ju me­tu, ar­tė­jant Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čiui, Aly­taus ra­jo­no val­džia ėmė in­ten­sy­viai ieš­ko­ti spren­di­mo, kaip pa­ša­lin­ti mi­nė­tą so­vie­ti­nius lai­kus pri­me­nan­čią skulp­tū­rą. Kaip tei­gė Aly­taus ra­jo­no me­ras A.Vrub­liaus­kas, tai ap­si­spręs­ta ra­jo­no ta­ry­bos val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je: „Tos skulp­tū­ros tu­ri ten ne­lik­ti. No­rė­jo­me tai pa­da­ry­ti iki va­sa­rio 16-osios, bet ne­pa­vy­ko, dar šiais me­tais mes tai iš­sprę­si­me. Aš, kaip pi­lie­tis, įsi­ti­ki­nęs, kad to­kia skulp­tū­ra ne­tu­ri ten sto­vė­ti. Ru­siš­kai kal­ban­tys žmo­nės ten ren­ka­si, de­gi­na žva­kes, su vi­sa jaut­ra, bet to­kio pa­min­klo ten ne­tu­ri bū­ti.“

 

Me­ro tvir­ti­ni­mu, so­vie­ti­nio ka­rio skulp­tū­ra tu­rė­tų bū­ti iš­vež­ta į so­vie­ti­nių skulp­tū­rų mu­zie­jų Grū­to par­ke.

 

„Aly­taus nau­jie­nų“ re­dak­ci­ją pa­sie­kė in­for­ma­ci­ja, kad, ne­no­rint pa­tir­ti iš­lai­dų dėl skulp­tū­ros pa­kė­li­mo ir per­ve­ži­mo, ra­jo­no val­džia svars­to ga­li­my­bę šią skulp­tū­rą už­kas­ti to­je pa­čio­je vie­to­je. A.Vrub­liaus­kas to­kios ga­li­my­bės ne­at­me­tė.

 

Grū­to par­ko įkū­rė­jas Vi­liu­mas Ma­li­naus­kas sa­kė, kad jam yra skam­bi­nęs Aly­taus ra­jo­no me­ras dėl skulp­tū­ros pa­tal­pi­ni­mo šia­me par­ke: „Su­tar­ta, kad jie su­ieš­ko kra­ną pa­kė­li­mui, aš at­siun­čiu trans­por­tą iš­vež­ti. Skulp­tū­rą tik­rai su ma­lo­nu­mu pri­glau­si­me.“

 

Ke­ti­na rink­ti pa­ra­šus

Šio kraš­to gy­ven­to­jai, su­ži­no­ję apie so­vie­ti­nės skulp­tū­ros pa­ša­li­ni­mą, ke­ti­na rink­ti tam prieš­ta­rau­jan­čių žmo­nių pa­ra­šus ir juos įteik­ti ra­jo­no me­rui bei ra­jo­no ta­ry­bos na­riams.

 

„1941 me­tų bir­že­lio 22 die­ną vo­kie­čiams pra­dė­jus ka­rą, ru­sų ka­riuo­me­nės pul­kas trau­kė­si link Aly­taus. Ki­tą die­ną vi­si ru­sų ka­riai bu­vo iš­žu­dy­ti Re­vų kai­me. Šis pa­min­klas pa­sta­ty­tas žu­vu­siems ei­li­niams ka­riams už ap­lin­ki­nių gy­ven­to­jų lė­šas. To­dėl, ma­no­me, kad jo lik­vi­da­vi­mo klau­si­mą bū­ti­na ap­tar­ti su gy­ven­to­jais, o ne biu­ro­kratų ka­bi­ne­tuo­se. Kul­tū­rin­gos tau­tos vi­sais lai­kais iš­reikš­da­vo pa­ra­mą žu­vu­siems ei­li­niams ka­riams, ne­pai­sant, ku­rio­je fron­to pu­sė­je jie ko­vo­jo. Pri­si­min­ki­me ne­to­li­mą pra­ei­tį, kai lie­tu­vių jau­nuo­liai tar­na­vo ta­ry­bi­nė­je ar­mi­jo­je, jie bu­vo pri­vers­ti ko­vo­ti Af­ga­nis­ta­ne. Ar kar­tais ne­pra­dė­si­te teis­ti lie­tu­vių, žu­vu­sių Af­ga­nis­ta­ne, griau­ti jiems pa­sta­ty­tų pa­min­klų? Juk jie taip pat ko­vo­jo už So­vie­tų Są­jun­gą kaip ir pir­mo­sio­mis ka­ro die­no­mis ru­sų ei­li­niai ka­riai“, – ra­šo­ma pa­ra­šams rink­ti pa­ruoš­ta­me raš­te, ku­riuo ke­ti­na­ma siek­ti iš­sau­go­ti pa­min­klą so­vie­ti­niam ka­riui Mi­ros­la­vo se­niū­ni­jo­je, Tol­kū­nų kai­me.

 

Vei­ku­sio ko­lū­kio val­džios duok­lė tuo­me­tei val­džiai

Pa­sak bu­vu­sio Mi­ros­la­vo se­niū­no, ra­jo­no ta­ry­bos na­rio, mi­ros­la­viš­kio Jo­no Ju­ra­vi­čiaus, so­vie­ti­nio ka­rio skulp­tū­rą reik­tų ver­tin­ti kaip tuo­met čia vei­ku­sio ko­lū­kio val­džios duok­lę ra­jo­no ir ša­lies val­džiai.

 

Jo pri­si­mi­ni­mu, ši skulp­tū­ra bu­vo pa­sta­ty­ta dau­giau kaip prieš tris de­šimt­me­čius, ati­deng­ta šven­čiant Per­ga­lės die­ną ge­gu­žės 9-ąją, o jos su­ma­ny­to­jas – čia vei­ku­sio „Obe­li­jos“ ko­lū­kio pir­mi­nin­kas, jau mi­ręs Pra­nas Sas­naus­kas: „Ko­kia kon­kre­čiai tu­ri bū­ti skulp­tū­ra, spren­dė ra­jo­no skulp­tū­rų sta­ty­mo ko­mi­si­ja. Bu­vo nu­tar­ta įam­žin­ti per ka­rą nuo vo­kie­čių bė­gu­sių ru­sų at­mi­ni­mą skulp­tū­ra iš dvie­jų so­vie­ti­nių ka­rių gal­vų. Ją da­rė taip pat jau mi­ręs Vla­das Kruš­na iš šio kraš­to – Per­šė­ki­nin­kų. Prieš sta­tant skulp­tū­rą jis bu­vo iš­kė­lęs są­ly­gą jo na­muo­se pa­sta­ty­ti dirb­tu­ves, pa­da­ry­ti bė­gius įsi­vež­ti ak­me­nims. Tai pa­da­rė tuo­met ma­no va­do­vau­ja­mas „Sau­lės“ ko­lū­kis.“

 

Dau­giau kaip prieš du de­šimt­me­čius skulp­tū­ros da­lis – vie­na so­vie­ti­nio ka­rio gal­va su pi­lo­te – bu­vo su­sprog­din­ta. Li­ko sto­vė­ti tik ka­rio gal­va su šal­mu.

 

J.Ju­ra­vi­čius ge­rai me­na jau da­bar­ti­nį lais­vos Lie­tu­vos lai­ko­tar­pį, kai ra­jo­no val­džiai bu­vo ki­lu­si min­tis nu­griau­ti šią skulp­tū­rą ar­ba ati­duo­ti Grū­to par­kui, ta­čiau tam pa­si­prie­ši­no vie­ti­niai gy­ven­to­jai.

 

„Man at­ro­do, kad skulp­tū­ra ir to­liau ga­li sto­vė­ti šio­je vie­to­je, nie­kam ji ne­ken­kia. Jei­gu jau taip vis­ko bi­jom, tai gal iš­kel­kim ir ru­sų ka­rių ka­pus? To­kia mū­sų ša­lies is­to­ri­ja, ne­su­pran­tu, ko­dėl tu­ri­me ją ig­no­ruo­ti“, – įsi­ti­ki­nęs J.Ju­ra­vi­čius.

 

 

toliau2018-02-13  commSkaityti komentarus (8)


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30  
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100