arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Vydenis, Gražina, Kipras, Justina (Justė)

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Skaitykite šiandien
toliau2017-07-15  SpausdintiSpausdinti

Lietuvos motociklininkai Ukrainoje pasijuto lyg milijonieriai

Rita KRUŠINSKAITĖ

„Ke­lio­nės mo­to­cik­lu ne­pri­lygs­ta ke­lio­nėms jo­kio­mis ki­to­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis – nu­var­gi­na fi­ziš­kai, bet at­gai­vi­na emo­ciš­kai. Nu­va­žiuo­ti tūks­tan­čiai ki­lo­met­rų do­va­no­ja tūks­tan­čius ne­pa­kar­to­ja­mų įspū­džių“, – tei­gia aly­tiš­kis Ne­ri­jus Ce­siu­lis, šią va­sa­rą mo­to­cik­lu ap­ke­lia­vęs pen­kias ša­lis.

 Kelionei po Rytų Europą pasiruošę. Nuotr. iš asmeninio archyvo

 Šios va­sa­ros N.Ce­siu­lio ke­lio­nė mo­to­cik­lu „Hon­da Tran­salp“ – ant­ro­ji. Per­nykš­tę aly­tiš­kis su ben­dra­min­čių me­džio­to­jų, pa­mė­gu­sių mo­to­cik­lus, klu­bu „Beb­rai“ ke­lia­vo po Vo­kie­ti­ją, Da­ni­ją, Olan­di­ją, Bel­gi­ją.

 

„Pie­tų ša­lys – Is­pa­ni­ja, Grai­ki­ja, Egip­tas – jau pa­kan­ka­mai pa­žįs­ta­mos. No­rė­jo­si ki­to­kios eg­zo­ti­kos, tad nu­spren­dė­me pa­ke­liau­ti po Ry­tų Eu­ro­pą, pa­ma­ty­ti, kaip tuo­se kraš­tuo­se gy­ve­na žmo­nės“, – ke­lio­nės kryp­ties pa­si­rin­ki­mo mo­ty­vus at­sklei­džia N.Ce­siu­lis.

 

Per de­vy­nias die­nas pen­ki mo­to­cik­li­nin­kai, sa­vo plie­no žir­gus pa­puo­šę Lie­tu­vos vė­lia­vė­lė­mis, įvei­kė 3400 ki­lo­met­rų ir ap­lan­kė Len­ki­ją, Uk­rai­ną, Ru­mu­ni­ją, Veng­ri­ją, Slo­va­ki­ją.

 

Ei­lės pa­sie­ny­je ir duo­bė­ti ke­liai

Pir­mą die­ną mo­to­cik­li­nin­kai per­va­žia­vo Len­ki­ją ir, nu­rie­dė­ję 750 ki­lo­met­rų, apie 22 va­lan­dą va­ka­ro pa­sie­kė vie­ną gra­žiau­sių Uk­rai­nos mies­tų – Lvo­vą. Anot N.Ce­siu­lio, ke­lio­nė per Len­ki­ją klo­jo­si sklan­džiai – ke­liai ge­ri, pa­ke­lė­se gau­su ka­vi­nių ir ki­to­kių už­ei­gų.

 

Pa­sie­kę sie­ną su Uk­rai­na, lie­tu­viai pir­miau­sia pri­si­mi­nė kaž­ka­da bu­vu­sias ke­lių ki­lo­met­rų il­gio ei­les Lie­tu­vos ir Len­ki­jos pa­sie­ny­je.

 

„Nie­kas ne­ju­da, vė­liau pa­aiš­kė­ja, kad pa­rei­gū­nai uk­rai­nie­čiai tu­ri sa­vų už­si­ė­mi­mų – ra­šo SMS ži­nu­tes, su drau­gais ben­drau­ja so­cia­li­nia­me tin­kle „Fa­ce­bo­ok“. Dar­bas – sau, o jų as­me­ni­niai in­te­re­sai – sau. Su­si­da­rė įspū­dis, kad kuo di­des­nė ei­lė, tuo jiems kaž­ko­dėl ge­riau. Pa­pra­šę grei­čiau at­lik­ti do­ku­men­tų pa­tik­ri­ni­mo for­ma­lu­mus, su­lau­kė­me nuo­sta­bos ku­pi­nų žvilgs­nių“, – įspū­džiais da­li­ja­si aly­tiš­kis.

 

Lie­tu­vių bu­vo pa­si­tei­rau­ta, koks ap­si­lan­ky­mo Uk­rai­no­je tiks­las, ko­dėl ne­va­žiuo­ja į Kry­mą.

Ke­liau­to­jai ke­ti­no už­suk­ti ir į Čer­no­by­lį, ta­čiau pa­ma­tę, ko­kie ke­liai Uk­rai­no­je, šios min­ties at­si­sa­kė. Pa­sak N.Ce­siu­lio, ten nie­kas ne­vir­ši­ja nu­sta­ty­to grei­čio, nes to pa­da­ry­ti ne­įma­no­ma dėl dau­gy­bės duo­bių.

 

„Ten yra ke­lias, kur ke­lio be­veik nė­ra. Tik pa­ma­tęs Uk­rai­nos ke­lius ga­li įver­tin­ti lie­tu­viš­kuo­sius ir mū­sų prie­kaiš­tus ke­li­nin­kams“, – pa­sa­ko­ja mo­to­cik­li­nin­kas.

 

Ma­lo­niai nu­ste­bi­no kai­nos

Uk­rai­nos ke­liai lie­tu­vius nu­vy­lė, o štai kai­nos ma­lo­niai nu­ste­bi­no. Tuo jie iš kar­to įsi­ti­ki­no ap­si­sto­ję Lvo­ve. Už nak­vy­nę pa­to­giuo­se, tvar­kin­guo­se kam­ba­riuo­se vie­nam žmo­gui uk­rai­nie­čiai pra­šė tik 4–5 eu­rų. Už­go­ro­de nak­vy­nė bu­vo dar pi­ges­nė, bet ne pra­stes­nė.

 

„Ieš­ko­da­mi nak­vy­nės už­sie­ny­je pa­si­nau­do­jo­me sis­te­ma Bo­o­cing.com. Vi­siems, ku­rie va­žiuo­ja ne į tu­riz­mo agen­tū­rų or­ga­ni­zuo­ja­mas ke­lio­nes, pa­tar­čiau pa­si­nau­do­ti to­kio­mis ga­li­my­bė­mis. Ve­žė­mės pa­la­pi­nių, čiu­ži­nių, mieg­mai­šių, bet nė kar­to ne­te­ko jų iš­si­trauk­ti, nes nak­vo­ti po sto­gu bu­vo la­bai pi­gu ir daug pa­to­giau“, – at­vi­rau­ja N.Ce­siu­lis.

 

Res­to­ra­nuo­se ir ka­vi­nė­se kai­nos ste­bi­no dar la­biau. Anot aly­tiš­kio, va­ka­rie­nė Lvo­vo cen­tre esan­čia­me res­to­ra­ne kai­na­vo maž­daug 4 eu­rus.

 

„Pa­si­ju­to­me tar­si mi­li­jo­nie­riai. Pa­da­vė­jui at­ne­šus me­niu, rin­ko­mės mėgs­ta­mus pa­tie­ka­lus ne­žiū­rė­da­mi į kai­nas. So­čiai ir ska­niai pa­va­ka­rie­nia­vę, pa­ra­ga­vę vie­tos gė­ri­mų, su­mo­kė­jo­me vos ke­lis eu­rus“, – ste­bi­si ke­liau­to­jas, Lvo­ve su­ti­kęs daug tu­ris­tų iš Lie­tu­vos.

 

Daik­tais lai­mės ne­ma­tuo­ja

N.Ce­siu­lio ti­ki­ni­mu, Lvo­ve ir ki­tuo­se jų ap­lan­ky­tuo­se mies­tuo­se ne­jun­ta­mos ka­ro nuo­tai­kos, vi­si gy­ve­na įpras­tą gy­ve­ni­mą. Uk­rai­nie­čiai Lie­tu­vą ir lie­tu­vių pa­lai­ky­mą jiems ko­vo­jant su Ru­si­ja ge­rai ži­no bei ver­ti­na. Pa­ma­tę Lie­tu­vos vė­lia­vė­les nu­si­šyp­so, pa­mo­juo­ja, o ru­siš­kai pra­de­da kal­bė­ti tik įsi­ti­ki­nę, kad į juos krei­pia­si ne ru­sai.

 

„Uk­rai­nie­čiai ger­bia lie­tu­vius ir lai­ko mus sa­vo bro­liais“, – tei­gia aly­tiš­kis.

 

Įspū­dį lie­tu­vių mo­to­cik­li­nin­kams pa­li­ko ma­žes­nių Uk­rai­nos mies­tų tak­si au­to­mo­bi­liai – se­nie­ji so­vie­ti­niai „Ži­gu­liai“. Ne­di­de­liuo­se mies­tuo­se nor­ma­lu, kad kar­vėms ei­nant per ke­lią nie­kas ne­stab­do eis­mo, vi­si lau­kia, kol jos per­eis.

 

„Toks vaiz­das su „Ži­gu­liais“ ir kar­vė­mis su­grą­ži­na į prieš ke­lis de­šimt­me­čius Lie­tu­vo­je bu­vu­sį gy­ve­ni­mą“, – įspū­džiais da­li­ja­si N.Ce­siu­lis.

 

Aly­tiš­kis sa­ko, kad Uk­rai­no­je pa­vo­jin­ga pa­lik­ti mo­to­cik­lą pri­va­čia­me kie­me, – nie­kas ne­at­sa­ko, o štai sun­kiai lie­žu­vį ap­ver­čian­čių sar­gų pri­žiū­ri­mo­je sau­go­ji­mo aikš­te­lė­je pa­ti­ki­ma, nors ky­la abe­jo­nių dėl jų su­ge­bė­ji­mo sau­go­ti esant to­kios bū­se­nos.

 

Nors Uk­rai­no­je gy­ven­ti nė­ra leng­va, dau­ge­lis žmo­nių ver­čia­si ga­na sun­kiai, jie nė­ra pe­si­mis­tai.

 

„Ar jūs ma­no­te, kad mes, tu­rė­da­mi se­nus „Ži­gu­lius“, jau­čia­mės ma­žiau lai­min­gi nei jūs, tu­rė­da­mi nau­ją au­to­mo­bi­lį? Lai­mę ne­ša ne daik­tai, o po­žiū­ris į gy­ve­ni­mą“, – gy­ve­ni­mo iš­min­ti­mi su lie­tu­viais da­li­jo­si uk­rai­nie­čiai.

 

Ap­skri­tai Pie­tų Eu­ro­po­je iš tu­ris­to sten­gia­ma­si iš­vi­lio­ti kuo dau­giau pi­ni­gų, o Uk­rai­no­je vy­rau­ja drau­giš­ku­mas.

 

Ar­kliai ir vi­su­rei­giai

„Va­žiuo­da­mi į Ru­mu­ni­ją gal­vo­jo­me, kad ke­liai bus dar blo­ges­ni nei Uk­rai­no­je, aky­liau rei­kės sau­go­ti sa­vo daik­tus, ta­čiau lau­kė ma­lo­nus ne­ti­kė­tu­mas. Ke­liai pui­kūs, kel­kraš­čiai nu­šie­nau­ti, tvar­kin­gi, gat­vė­je nak­tį pa­lik­ti mo­to­cik­lai ir­gi bu­vo sau­gūs, nie­kas jų ne­sig­vie­šė“, – pa­sa­ko­ja aly­tiš­kis.

 

Pa­sak jo, mū­sų Ma­ri­jam­po­lė – ūki­nin­kų kraš­tas, už­tat Ru­mu­ni­jo­je drie­kia­si de­šimt kar­tų di­des­ni pa­sė­lių lau­kai, nu­bė­gan­tys į ho­ri­zon­tą po 5–10 tūkst. hek­ta­rų. Nak­vy­nė taip pat pi­gi kaip Uk­rai­no­je. Vie­tos mais­tas la­bai ska­nus, ne­bran­gus.

 

„Ru­mu­ni­ja – gra­ži, eu­ro­pie­tiš­ka ša­lis, ku­rią ver­ta ap­lan­ky­ti. Ta­čiau tu­ris­tų šiau­ri­nė­je da­ly­je ga­na ma­žai. Ru­mu­nai jų la­bai lau­kia, bet ne­iš­nau­do­ja re­kla­mos ir mar­ke­tin­go ga­li­my­bių. Jie tu­ri ge­rų už­ei­gų, ska­naus mais­to, tik ne­mo­ka re­kla­muo­ti“, – pa­ste­bė­ji­mais da­li­ja­si N.Ce­siu­lis.

 

Aly­tiš­kio nuo­mo­ne, Ru­mu­ni­ja uni­ka­li kon­tras­tais. Va­žiuo­da­mas gat­ve kaip ly­gia­ver­čius eis­mo da­ly­vius ga­li pa­ma­ty­ti ar­klio trau­kia­mą ve­ži­mą ir nau­jau­sios lai­dos vi­su­rei­gį.

 

Kas­dien po 400–500 ki­lo­met­rų

Mo­to­cik­li­nin­kai per die­ną nu­va­žiuo­da­vo po ke­lis šim­tus ki­lo­met­rų.

 

„At­ro­do, ne­la­bai daug, bet dėl grei­čio ri­bo­ji­mo, ke­lių re­mon­to, ava­ri­jų ke­lio­nė­je už­truk­da­vo­me apie 10 va­lan­dų“, – tei­gia mo­to­cik­li­nin­kas.

 

Uk­rai­na ir Ru­mu­ni­ja ke­liau­to­jus ste­bi­no ma­žo­mis kai­no­mis, Veng­ri­jo­je ir Slo­va­ki­jo­je jas te­ko už­mirš­ti. Nak­vy­nės kai­na šok­te­lė­jo iki 19 eu­rų.

 

Abi ša­lys, kaip ir Len­ki­ja, gra­žios, tvar­kin­gos, sve­tin­gos, pa­si­ruo­šu­sios tu­ris­tams su­teik­ti kuo dau­giau įvai­rių pa­slau­gų.

 

Il­go­je ke­lio­nė­je neap­si­ei­ta be nuo­ty­kių.

 

„Kar­tą ne­pa­vy­ko už­si­kur­ti vie­no mo­to­cik­lo. Bu­vo­me šiek tiek iš­si­gan­dę, ta­čiau pa­si­se­kė jį ga­na grei­tai su­tai­sy­ti, ir vis­kas bai­gė­si lai­min­gai“, – pa­sa­ko­ja N.Ce­siu­lis.

 

Pla­nuo­ja nau­jas ke­lio­nes

Aly­tiš­kio nuo­mo­ne, ke­lio­nės mo­to­cik­lu pri­va­lu­mas – ga­li­my­bė už­suk­ti į ko­kį nors ma­žą mies­te­lį, apie ku­rio eg­zis­ta­vi­mą nė ne­įta­rei, su­si­pa­žin­ti su žmo­nė­mis, pa­ra­gau­ti jų na­cio­na­li­nių pa­tie­ka­lų, pa­ma­ty­ti tik­rą tos ša­lies gy­ve­ni­mą. Esą tas, kas ne­ke­lia­vęs, ši­to ne­su­pras.

 

„Ar ke­lio­nė bu­vo bran­gi? Jei tą lai­ką bū­tu­me pra­lei­dę Pa­lan­go­je, bū­tų at­si­ė­ju­si maž­daug sep­ty­nis kar­tus dau­giau“, – tvir­ti­na ke­liau­to­jas.

 

Vy­ras ne­slė­pė – ke­lio­nė la­bai nu­var­gi­no, bet gal­va vi­siš­kai iš­si­va­lė nuo kas­die­nių rū­pes­čių.

 

„Pa­mirš­ti vis­ką. Tie­siog ke­liau­ji ir ren­ki įspū­džius bei pa­tir­tį. Juk toks ke­lio­nės tiks­las“, – džiau­gia­si N.Ce­siu­lis.

 

Su­grį­žęs na­mo aly­tiš­kis net žiū­rė­ti ne­no­rė­jo į mo­to­cik­lą, ta­čiau pra­ėjo ke­lios die­nos, ir ėmė vis daž­niau dai­ry­tis į dan­gų, lauk­da­mas pa­lan­kaus oro, bei pla­nuo­ti bū­si­mų ke­lio­nių marš­ru­tus. Gal­būt ki­tais me­tais „Beb­rai“ rie­dės ki­to že­my­no ke­liais.

toliau2017-07-15  commSkaityti komentarus (0)


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100