arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Gedas, Geimina, Adelina (Adelė)

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Skaitykite šiandien
toliau2017-04-20  SpausdintiSpausdinti

Tik apsidairyk – aplink nesuskaičiuojami klodai gamtos vitaminų ir papildų

Aldona KUDZIENĖ
 Ba­lan­dis bu­di­na au­ga­li­ją, o šie­met dar ir iš­ban­do šal­čiu bei šiau­rės vė­jais.

 

„Tik ne­pa­ni­kuo­ki­te, ne­kei­ki­te orų, vi­so­kių per ne­trum­pą sa­vo gy­ve­ni­mą ma­čiau. Rei­kia ir čai­žes­nių, kad au­ga­li­ja ne­iš­lep­tų, už­sig­rū­din­tų, at­si­kra­ty­tų per­tek­liaus. Ne žmo­gaus va­liai gam­tą val­dy­ti“, – tei­gia gar­baus am­žiaus sen­jo­ra Ade­lė Ki­lins­kie­nė iš Mi­ros­la­vo se­niū­ni­jos.

 

Ją su­ti­kau brai­džio­jan­čią lau­kuo­se to­kiu pat tiks­lu, ko­kiu ir pa­ti bu­vau to­lė­liau nu­kly­du­si, – pa­žiū­rė­ti, kur gau­siai gal­ve­les ke­lia šal­pus­niai, ar grei­tai nu­gel­to­nuos rak­ta­žo­lės. Pra­ėjęs sa­vait­ga­lis vais­tin­gie­siems au­ga­lams rink­ti ne­ti­ko ne tik to­dėl, kad šven­ti­nis, o ir kad lie­tin­gas, šal­tas. Vais­ta­žo­lės pa­va­sa­rį ren­ka­mos sau­lė­tu me­tu, kai nuo la­pe­lių nu­džiūs­ta ra­sa.

 

Ko­kių au­ga­lė­lių jau žval­gy­tis?

 

 Pir­miau­sia dė­me­sį no­rė­čiau at­kreip­ti į tai, kad gy­dy­mo­si au­ga­lais ne­ga­li­ma ver­tin­ti taip: jei­gu ne­pa­dės, tai ir ne­pa­kenks. Veik­lio­sios vais­tin­gų­jų au­ga­lų me­džia­gos, pa­sak Si­gu­čio Obe­le­vi­čiaus, di­plo­muo­to bio­lo­go, pa­ra­šiu­sio daug moks­lo po­pu­lia­ri­ni­mo straips­nių, iš­lei­du­sio ne vie­ną kny­gą, nė­ra vi­siš­kai ne­kal­tos, to­dėl vi­suo­met rei­kia pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju ar vais­ti­nin­ku.

 

Pas­ta­ruo­ju me­tu di­dė­jant ve­ge­ta­rų gre­toms vis daž­niau akis už­kliū­va už laiš­ki­nių čes­na­kų eže­lių. Ši gė­lė ke­lis de­šimt­me­čius bu­vo iš­stum­ta iš dar­že­lių, net ir kai­miš­kų, o anuo­met ke­ro­jo kiek­vie­nos mo­ters gė­ly­ne. Me­nu, Mi­ros­la­vo mo­kyk­los di­džiu­liai dar­žo-gė­ly­no klom­bai bu­vo ap­rė­min­ti laiš­ki­niais čes­na­kais, tuo­met ci­bul­ko­mis va­din­tais.

 

Gar­baus am­žiaus ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jas Ma­ri­jo­nas Ba­bi­lius, pro­pa­ga­vęs as­ke­tiš­ką ir svei­ką gy­ven­se­ną, kur bu­vęs, kur ne­bu­vęs plo­nus jų laiš­ke­lius lau­žė, val­gė ir mus, mo­ki­nius, pa­va­sa­riais tą da­ry­ti ska­ti­no. Tei­gė, kad laiš­ki­niai čes­na­kai – di­džiu­lis vi­ta­mi­nų šal­ti­nis.

 

Šian­dien žy­mie­ji žo­li­nin­kai ci­bul­kas la­biau­siai ver­ti­na dėl vi­ta­mi­nų A ir C bei ta­ni­no. Laiš­ki­nis čes­na­kas – pui­ki prie­mo­nė nuo per­ša­li­mo. Val­gy­ti jų rei­kia pa­va­sa­rį, nes vė­liau, kai pa­si­ro­do vio­le­ti­niai ru­tu­liš­ki žie­dų skė­čiai, laiš­kai bū­na kie­ti. Su­smul­kin­tais gar­din­ki­te dil­gė­lių, pie­nių sa­lo­tas. Pa­de­da virš­kin­ti rie­bų mais­tą, ma­ži­na krau­jo­spūdį.

 

Jau pra­žy­do kva­pio­sios naš­lai­tės. Re­tas ži­no, kad ši gė­lė nau­din­ga nuo šak­nų iki sėk­lų. Ar­ba­tos pa­de­da at­si­ko­sė­ti, ska­ti­na pra­kai­ta­vi­mą, ša­li­na skaus­mą, tin­ka už­pi­lu ska­lau­ti ger­klę ser­gant gri­pu, an­gi­na. S.Obe­le­vi­čius kny­go­se ra­šo, kad stab­do vė­žio ląs­te­lių vys­ty­mą­si, bet dėl gy­dy­mo rei­kia pa­si­tar­ti su dak­ta­ru.

 

Tri­spal­vės naš­lai­tės taip pat tin­ka gy­dy­ti on­ko­lo­gi­nėms li­goms, bet do­zę, kad bū­tų tin­ka­ma ir ne­su­kel­tų ne­pa­gei­dau­ja­mų simp­to­mų, tu­ri pa­rink­ti me­di­kas.

 

Par­duo­tu­vių dar­žo­vių sky­riuo­se pa­si­ro­dė špa­ra­gų – tai nuo se­no mo­čiu­čių dar­že­liuo­se au­gi­na­mų smid­rų ūg­liai. Vi­sur jie bran­gūs, net ir ten, kur au­gi­na­mi. Tur­būt dėl il­go au­gi­ni­mo pro­ce­so. Ta­čiau ne vie­nas tė­vų dar­že­ly­je ar pas drau­gus ir da­bar yra ma­tęs di­džiu­lį smid­rų krū­mą, ku­ris pra­šy­te pra­šo­si per­so­di­na­mas. Ge­rą dar­bą pa­da­ry­si­te ir iš da­lies smid­ro ska­nų pa­tie­ka­lą pa­si­ga­min­si­te. Smid­rai ver­da­mi sta­ti, kad drūt­ga­lius sem­tų van­duo, o vir­šū­nės šus­tų ga­ruo­se. Tik svar­bu ne­per­vir­ti – nau­dą pra­ras. Ap­vir­tus ga­li­ma šo­ni­nės juos­te­lė­mis ap­suk­ti ir ap­kep­ti. Ga­li­ma su sil­kė­mis suk­ti­nu­kų su­suk­ti, teš­lo­je iš­si­kep­ti ar su om­le­tu, bly­ne­liais.

 

Svars­čiau, pa­gar­sin­ti ar ne kai­mo mo­čiu­čių iki da­bar siū­lo­mą re­cep­tą im­po­ten­ci­jai gy­dy­ti. Pa­gar­sin­siu: 1 kg jau­nų ūg­lių sul­čių už­pil­ti ge­ru ki­log­ra­mu cuk­raus ir van­dens vo­ne­lė­je kai­tin­ti, kol su­tirš­tės. Si­ru­pą lai­ky­ti šal­dy­tu­ve ir var­to­ti po 5 šaukš­tus ry­te ir va­ka­re.

 

Ne­pra­ei­ki­te pro garš­vas. Jų pre­pa­ra­tai iš or­ga­niz­mo ša­li­na nuo­din­gas me­džia­gas, slo­pi­na už­de­gi­mus, švie­žių smul­kin­tų la­pų de­da­ma ant uo­dų su­kąs­tų vie­tų. Su­kau­pu­sios daug ge­le­žies, va­rio, man­ga­no, vi­ta­mi­nų A ir C, cit­ri­nos ir obuo­lių rūgš­čių. Garš­vos ge­ri­na na­gų, plau­kų, dan­tų būk­lę. Šių au­ga­lų che­mi­nė su­dė­tis, pa­sak moks­li­nin­kų, ar­ti­ma krau­jo, tad juos ga­li­ma var­to­ti la­bai il­gai, ne­tu­ri ša­lu­ti­nio po­vei­kio. Vis­gi pik­tnau­džiau­ti garš­vo­mis ne­tu­rė­tų tie, ku­rių ma­žas krau­jo­spūdis.

 

Ti­kiu, kad dau­ge­lis jau ži­no garš­vų sko­nį, bet re­tas jas ma­ri­nuo­ja. La­bai pa­pras­tas pro­ce­sas: jau­nus garš­vų la­pus nu­plau­ti, spau­džiant su­dė­ti į ste­ri­lius stik­lai­nius, už­pil­ti pa­pras­tu ma­ri­na­tu su pi­pi­rais. Tin­ka prie mė­sos ir žu­vies pa­tie­ka­lų.

 

Miš­ke­liuo­se ša­lia ži­bu­čių ir plu­kių pa­si­dai­ry­ki­te plau­čių. Jų stie­bai ir la­pai minkš­ti, švel­naus sko­nio, vi­ta­mi­nas C la­pams su­tei­kia rūgš­to­ką prie­sko­nį, ašt­ru­mą, o sa­lo­toms – ver­mu­to kva­pą. Leng­viau­sia pa­ga­min­ti sa­lo­tas: 300 gra­mų plau­čių, per­pus ma­žiau svo­gū­nų laiš­kų, vir­tas kiau­ši­nis, grie­ti­nės. Plau­tės ga­li bū­ti py­ra­gė­lių įda­ras.

 

Plau­tė­mis gy­do­mos įvai­rios krau­jo, vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų, ke­pe­nų, ša­li­ni­mo sis­te­mos li­gos, plau­čių tu­ber­ku­lio­zė, inks­tų ir šla­pim­ta­kių už­de­gi­mai.

 

Ne­pra­ei­ki­te ir pro pa­pras­tą­sias nen­dres. Šis au­ga­las pa­ro­do, ar aukš­tai grun­ti­nis van­duo. Jei ima aug­ti sau­so­je vie­to­je, va­di­na­si, met­ro gy­ly­je telk­šo van­duo.

 

Nen­drės yra die­ti­nis pro­duk­tas ser­gant virš­ki­ni­mo or­ga­nų li­go­mis, ma­ža­krau­jys­te. Jau­nuo­se la­puo­se daug cuk­rų, bal­ty­mi­nių me­džia­gų, ūg­liuo­se – vi­ta­mi­no C. Švie­siai ža­li ūg­liai ruo­šia­mi ir val­go­mi kaip smid­rai. Ga­li­ma pa­si­ga­min­ti ūg­lių sa­lo­tų su bu­ro­kė­liais, troš­ki­nį su mė­sa. Iš šak­nias­tie­bių – pa­si­mal­ti ka­vos.

 

Dar ga­li­ma su­rink­ti po ža­liais la­pais per žie­mą fer­men­ta­vi­mo pro­ce­se iš­bu­vu­sius bergenijų ru­dus la­pus. Pui­ki ža­lia­va ar­ba­toms. Ber­ge­ni­jų la­pus la­bai ver­ti­na ir ar­ba­toms nau­do­ja Pa­na­ros pil­nų na­mų ben­druo­me­nės žo­li­nin­kai. Ber­ge­ni­jos kau­pia an­ti­vė­ži­nes me­džia­gas, jų pre­pa­ra­tai ne­lei­džia dau­gin­tis pu­vi­nio mik­ro­or­ga­niz­mams (vei­kia tik pa­to­lo­gi­nes bak­te­ri­jas, ne­da­ro ža­los nau­din­gai mik­ro­flo­rai).

 

Jau ky­šo iš že­mės tam­siai ža­li, plunks­niš­kai skai­dy­ti pa­pras­tie­ji kie­čiai. Jų šak­nys ka­sa­mos anks­ti pa­va­sa­rį. Šak­nų nuo­vi­ras ra­mi­na cen­tri­nę ner­vų sis­te­mą, gy­do ne­mi­gą, nor­ma­li­zuo­ja mė­ne­si­nių cik­lą, stip­ri­na or­ga­niz­mą, ge­ri­na ape­ti­tą. Kie­čių žo­lė var­to­ja­ma ap­si­nuo­di­jus mais­tu, ape­ti­tui ge­rin­ti, kir­mė­lėms iš virš­ki­ni­mo trak­to va­ry­ti, esant žar­ny­no spaz­mams ir skaus­mams.

 

Žo­lės nuo­vi­ras re­ko­men­duo­ja­mas vo­nioms gy­dant po­dag­rą, per­ša­li­mo li­gas, to­ni­zuo­ja, ge­ri­na krau­jo­ta­ką, ša­li­na nuo­var­gį. Ant sun­kiai gy­jan­čių žaiz­dų ir skaus­min­gų vie­tų de­da­mi švie­žių kie­čių sul­čių kom­pre­sai. Ne­ži­nau, kuo sir­go ma­no vien­me­tė mer­gai­tė, bet tė­vai ją jau ne­vaikš­čio­jan­čią par­si­ve­žė iš li­go­ni­nės, kaip tuo­met kal­bė­jo, nu­mir­ti na­mie. Už­ėjo pas ją to­kia Ur­šu­lė, ra­ga­na va­din­ta. Tė­vams lie­pė praus­tu­vę van­dens pri­kai­tin­ti, pri­ro­vė kie­čių, su­me­tė į van­de­nį, o kai pra­vė­so, lie­pė mer­gai­tę ta­me van­de­ny­je pa­gul­dy­ti pus­va­lan­džiui. Pa­ta­rė žiū­rė­ti, kad van­duo ne­at­vės­tų, vis karš­to įpil­ti. Pas­kui įkai­tu­sią iš­kel­ti ir bū­ti­nai per­lie­ti šal­tu van­de­niu. Ta­da šil­tai ap­klos­ty­ti nak­čiai. Ir taip da­ry­ti gal de­šimt va­ka­rų.

 

Mer­gai­tė lie­ja­ma šal­tu van­de­niu kly­kė, ma­ma pra­šė, gal per­lie­ti ne­bū­ti­na.

 

„Ne­si­de­rėk, vai­ku­ti, tai svar­biau­sia“, – tik vėp­te­lė­jo Ur­šu­lė.

 

Ir man bu­vo la­bai bai­su. Ir ką jūs ma­no­te, mer­gai­tė ėmė spar­čiai tai­sy­tis, ko­je­lės iš­si­tie­si­no, už­au­go gra­ži mer­gi­na, kaž­kur į Že­mai­ti­ją nu­te­kė­jo, gau­saus bū­re­lio svei­kų vai­kų su­si­lau­kė.

 

Moks­li­nin­kų tei­gi­mu, kie­čio žo­lė­je yra dau­giau kaip 100 bio­ak­ty­vių me­džia­gų. Pa­pras­tas kie­tis val­giams su­tei­kia kar­to­ką prie­sko­nį ir pi­kan­tiš­ką kva­pą. Švie­ži ir džio­vin­ti la­pai tin­ka sriu­boms, sa­lo­toms gar­din­ti. Bai­giant kep­ti mė­są už­bars­čius ža­lių ar džio­vin­tų kie­čių la­pe­lių ji įgis ma­lo­nų prie­sko­nį. Jau­ni ūg­liai kaip prie­sko­niai var­to­ja­mi ruo­šiant rie­bią mė­są, žą­sie­ną, an­tie­ną. Sau­sais la­pais prieš ke­pant įtri­na­ma avie­na. Jais ga­li­ma gar­din­ti ma­ri­na­tus.

 

Dar­že­liuo­se daž­na ir gel­to­no­ji vien­die­nė. Vais­tams nau­do­ja­mas vi­sas au­ga­las, bet šiuo me­tu ga­li­ma iš­si­kas­ti šak­nų, ge­rai jas nu­plau­ti. Pa­vė­sy­je ge­rai iš­džio­vin­ti, ger­ti nuo­vi­rą ser­gant pūs­lės už­de­gi­mu, kai šla­pi­me pa­si­ro­do krau­jo, sun­ku šla­pin­tis. Rie­šu­tų sko­nio šak­nys val­go­mos ir ža­lios. Kai bir­že­lį pra­žys, gel­to­nus žie­dus ga­li­ma val­gy­ti vie­nus, dė­ti į sa­lo­tas, puoš­ti val­gius. Džio­vin­tų la­pų ar­ba­ta re­ko­men­duo­ja­ma nuo skaus­mų šir­dies plo­te.

 

Be abe­jo, jau pla­nuo­ja­te, kur ką sė­si­te. Bū­ti­nai skir­ki­te dar­že vie­te­lės me­det­koms. Sun­ku bū­tų iš­var­dy­ti jų nau­din­gą­sias sa­vy­bes. Me­det­kų kva­po ne­mėgs­ta dau­ge­lis dar­žo prie­šų, tad sė­ki­te jų vi­sur, net tarp bul­vių – at­bai­dys ko­lo­ra­do va­ba­lus.

 

Daug pa­gel­bės nas­tur­tės. Jos efek­ty­vios pa­šli­jus ner­vams, apė­mus me­lan­cho­li­jai. Jų pa­tar­ti­na ger­ti gy­dan­tis an­ti­bio­ti­kais. Net­gi ma­no­ma, kad nas­tur­tės pa­de­da iš­sau­go­ti jau­nys­tę. Bū­ti­nai jų pa­sė­ki­te prie au­ga­lų, ku­riuos mėgs­ta įvai­rūs ama­rai. Šiems pa­da­rams nas­tur­tės ska­nes­nės už bet ką, kai baigs puo­tau­ti, be­liks nas­tur­tes iš­rau­ti ir va­ba­lus kar­tu iš dar­žo iš­neš­ti.

 

Jo­kiu bū­du ne­pa­mirš­ki­te pa­si­sė­ti įvai­rių se­ren­čių. Pa­so­din­ti tarp po­mi­do­rų, jie nu­bai­do vi­sus ken­kė­jus. Žie­dai tin­ka agur­kų, pa­ti­so­nų, cu­ki­ni­jų ma­ri­na­vi­mui, pu­pe­lių ir dar­žo­vių sriu­boms gar­din­ti. Ne­pa­kei­čia­mas au­ga­las as­ka­ri­dėms, spa­li­nu­kėms iš or­ga­niz­mo iš­va­ly­ti. Šian­dien, kai in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je gąs­di­na­ma mū­sų kū­nus už­puo­lu­siais pa­ra­zi­tais, prieš įsi­gy­da­mi siū­lo­mų bran­gių vais­tų pa­kram­ty­ki­te se­ren­čių žie­dų.
toliau2017-04-20  commSkaityti komentarus (0)


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100