arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Žintautas, Sergijus, Natalija

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Skaitykite šiandien
toliau2017-04-20  SpausdintiSpausdinti

Kada Alytus taps gyvūnams draugišku miestu?

Saulė PINKEVIČIENĖ
 Džiu­gu, kad vis dau­giau aly­tiš­kių bu­ria­si į ben­druo­me­nes, ku­rias vie­ni­ja po­mė­giai. Vie­ni bė­gio­ja, ki­ti vaikš­to pės­čio­mis ar ke­liau­ja dvi­ra­čiais, o tre­ti įvai­rio­je veik­lo­je da­ly­vau­ja drau­ge su ke­tur­ko­jais au­gin­ti­niais. To­kią ini­cia­ty­vą prieš dve­jus me­tus pra­dė­jo Ža­ne­ta ir Dei­vi­das Trus­kai – pri­gim­ti­niai aly­tiš­kiai, gim­ta­ja­me Aly­tu­je įkū­rę šu­nų my­lė­to­jų klu­bą. „Ca­nis“ šiuo me­tu vie­ni­ja per 70 ben­dra­min­čių ir jų ke­tur­ko­jų au­gin­ti­nių. Ba­lan­džio 29–30 die­no­mis klu­bas „Ca­nis“ Aly­tu­je ren­gia Lie­tu­vos na­cio­na­li­nę vi­sų veis­lių šu­nų pa­ro­dą, ku­rio­je da­ly­vaus šu­nų au­gin­to­jai iš sep­ty­nių pa­sau­lio ša­lių. Ji ne­mo­ka­ma, tai­gi ne­pra­leis­ki­te įspū­din­go re­gi­nio.

 

 Įkur­ti klu­bą pa­ska­ti­no gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lės

Prieš dve­jus me­tus ofi­cia­liai įkur­to Aly­taus šu­nų my­lė­to­jų klu­bo „Ca­nis“ „Fa­ce­bo­ok“ pro­fi­lis šian­dien mir­gė­te mir­ga iš­ra­din­gais pa­siū­ly­mais, kaip jo na­riai ga­lė­tų sma­giai pra­leis­ti lai­ką drau­ge. Pa­vyz­džiui, ba­lan­dį pra­dė­jo Šiau­lių ka­ri­nė­je oro ba­zė­je, ku­rio­je vy­ko ma­si­nis bė­gi­mas lėk­tu­vų pa­ki­li­mo ta­ku. Aly­taus „Ca­nis“ – vie­nin­te­lis Lie­tu­vos šu­nų mė­gė­jų klu­bas, da­ly­va­vęs to­kia­me ma­si­nia­me ren­gi­ny­je ir net­gi su au­gin­ti­niais.

 

Pės­čių­jų žy­giai po įdo­mias Aly­taus vie­tas, se­zo­ni­nės at­rak­ci­jos – ro­gu­čių lenk­ty­nės su ke­tur­ko­jais, da­ly­va­vi­mas įvai­rio­se šven­tė­se, ke­lio­nė į Ry­gą – šių ir ki­tų ren­gi­nių įspū­džius ga­li­ma ras­ti klu­bo in­ter­ne­to pus­la­py­je www.aly­taus­ca­nis.lt An­tra tiek su­ma­ny­mų – „Ca­nis“ įkū­rė­jų Ža­ne­tos ir Dei­vi­do min­ty­se.

 

Ta­čiau pra­dė­ki­me nuo pra­džių. Kaip 2015 me­tais ki­lo min­tis sa­vo ho­bį – šu­nų au­gi­ni­mą, dre­sa­vi­mą pa­vers­ti klu­bu?

 

Ža­ne­ta sa­ko, kad „Ca­nis“ at­si­ra­di­mo is­to­ri­ja tik­rai įdo­mi.

 

„Gru­pė aly­tiš­kių įkū­rė­me klu­bą, nes Aly­tu­je rei­kė­jo rū­pin­tis šu­nis au­gi­nan­čių žmo­nių in­te­re­sais. Tuo me­tu kaip tik bu­vo su­griež­tin­tos šu­nų lai­ky­mo tai­syk­lės Aly­tu­je. Nu­ma­ty­ta, kad ag­re­sy­vių veis­lių (nors to­kių są­ra­šo ofi­cia­liai nie­kur nė­ra pa­tvir­tin­ta) ir aukš­tes­ni nei 28 cen­ti­met­rų šu­nys pri­va­lo bū­ti ve­džio­ja­mi su ant­snu­kiais. Pa­tys gy­ven­to­jai pa­si­da­li­jo į dvi sto­vyk­las: vie­ni pa­si­sa­kė už su­griež­ti­ni­mą, ki­ti – prieš. Kar­tu su vil­nie­čiais ki­no­lo­gais lan­kė­mės pas me­rą Vy­tau­tą Gri­ga­ra­vi­čių. Kal­bė­jo­me apie tai, kad toks tai­syk­lių griež­ti­ni­mas per­tek­li­nis, nes tik nuo šei­mi­nin­ko pri­klau­so, ar jo šuo iš­auk­lė­tas ir ne­ke­lia grės­mės. Tai­gi žmo­gus ir pri­va­lo im­tis vi­sos at­sa­ko­my­bės už sa­vo lai­ko­mą gy­vū­ną, įver­tin­ti, ar jis tu­ri bū­ti ve­džio­ja­mas su ant­snu­kiu“, – pa­sa­ko­ja Ž.Trus­kie­nė.

 

Aly­tu­je ga­lio­jan­čios gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lės bu­vo pa­ko­re­guo­tos, šiuo me­tu rei­ka­la­vi­mai nė­ra to­kie griež­ti. Ši aly­tiš­kių ini­cia­ty­va ne­li­ko ne­pa­ste­bė­ta, juo­lab tai bu­vo pir­mas mies­tas, nu­ma­tęs to­kį pa­kei­ti­mą. Tuo­met Lie­tu­vos ki­no­lo­gų drau­gi­jos at­sto­vai ir pa­siū­lė aly­tiš­kiams įkur­ti klu­bą, nes taip leng­viau įgy­ven­din­ti įvai­rią veik­lą ir pa­siek­ti re­zul­ta­tą.

 

Šu­nų pa­ro­da – pui­ki re­kla­ma mies­tui

„Iš pra­džių mū­sų tiks­las bu­vo įsto­ti į Lie­tu­vos ki­no­lo­gų drau­gi­ją ir gau­ti lei­di­mą Aly­tu­je or­ga­ni­zuo­ti na­cio­na­li­nes šu­nų pa­ro­das. Kai tai pa­vy­ko, da­bar tu­ri­me nau­ją tiks­lą – sie­kia­me tap­ti vie­nu ge­riau­sių klu­bų Lie­tu­vo­je“, – sa­ko Ža­ne­ta ir Dei­vi­das.

 

Į ba­lan­džio pa­bai­go­je nuo­ty­kių par­ke „Tar­za­ni­jo­je“ vyk­sian­čią pa­ro­dą jau re­gist­ra­vo­si 90 veis­lių au­gin­to­jai, taip pat ir iš Es­ti­jos, Lat­vi­jos, Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Len­ki­jos, Suo­mi­jos, Če­ki­jos.

 

„Šu­nų pa­ro­da yra ir ge­ra re­kla­ma mies­tui, juk da­lis sve­čių už­suks į Aly­tų per­nak­vo­ti ar pa­val­gy­ti. Gal­būt pir­mą kar­tą or­ga­ni­zuo­jant to­kią di­de­lę pa­ro­dą mums rei­kės įro­dy­ti, kad tai pa­da­ry­si­me pro­fe­sio­na­liai, bet ne­abe­jo­ju, kad taip ir bus“, – sa­ko D.Trus­ka.

 

Šu­nų pa­ro­da žiū­ro­vams bus ne­mo­ka­ma. Jo­je ap­si­lan­ky­ti ver­ta dėl ke­lių prie­žas­čių: pa­si­dai­ry­ti į re­tas, įdo­mias veis­les, pa­si­kal­bė­ti su au­gin­to­jais apie jų cha­rak­te­rio pri­va­lu­mus ar trū­ku­mus, taip pat įsi­ti­kin­ti, ko­kie pa­klus­nūs ir ge­rai iš­auk­lė­ti yra pa­ro­di­niai šu­nys.

 

„Pa­si­tai­ko, aiš­ku, vis­ko. Kar­tais ir su­si­lo­ja ar urz­gia vie­nas ant ki­to, bet pa­ti­kė­ki­te, kad trys ne­iš­auk­lė­ti šu­nys dau­gia­bu­čio laip­ti­nė­je ke­lia kur kas dau­giau ne­pa­to­gu­mų ar er­ze­lio nei vi­si pa­ro­do­je da­ly­vau­jan­tys ke­tur­ko­jai kar­tu pa­ė­mus“, – už­tik­ri­na Dei­vi­das, ku­ris ve­da šu­nų ben­dro pa­klus­nu­mo, dre­sa­vi­mo pa­mo­kas. No­rin­čių­jų jo­se da­ly­vau­ti ne­trūks­ta. De­ja, tik­rai dar ne vi­si aly­tiš­kiai, įsi­gi­ję šu­nį, su­pran­ta, kad jį bū­ti­na so­cia­li­zuo­ti ir dre­suo­ti, ki­taip tai bus ne džiaugs­mas, bet ne­si­bai­gian­tis rū­pes­tis – sau ir ki­tiems.

 

„Man ten­ka dirb­ti ir Vil­niu­je. Ten sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad tam tik­ro am­žiaus šu­nį bū­ti­na at­ves­ti dre­suo­to­jui. Tuo me­tu Aly­tu­je vis dar pa­si­tai­ko, kai at­ei­na­ma jau iš bė­dos, – ke­tur­ko­jis pa­sie­kė tą am­žių ir svo­rį, kai šei­mi­nin­kai jo ne­be­su­val­do“, – pa­sa­ko­ja Dei­vi­das.

 

Jis dar kar­tą pri­me­na, kad ben­dro pa­klus­nu­mo ko­man­dų rei­kia pra­dė­ti mo­ky­ti 4 mė­ne­sių šu­niu­kus. At­ves­ti į gru­pę jie sėk­min­gai so­cia­li­zuo­ja­si ir yra dre­suo­ja­mi, o vė­liau su šu­ni­mi ga­li dirb­ti pats šei­mi­nin­kas.

 

Ka­da Aly­tu­je į ka­vi­nę bus ga­li­ma at­ei­ti su ke­tur­ko­ju?

Ba­lan­džio pa­bai­go­je mū­sų mies­te vyk­sian­čio­je na­cio­na­li­nė­je šu­nų pa­ro­do­je at­ski­ra­me rin­ge bus pri­sta­ty­ti įvai­rių veis­lių šu­nys, au­gi­na­mi Aly­taus „Ca­nis“ klu­bo na­rių. Pri­si­dė­ti prie jo veik­los ga­li vi­si no­rin­tie­ji, te­rei­kia my­lė­ti šu­nis ir su­mo­kė­ti na­rio mo­kes­tį. Be­je, tarp klu­bo na­rių yra ir au­gin­ti­nių ne­tu­rin­čių, ir lai­kan­čių po ke­lis šu­nis. Vi­sai ne­bū­ti­na au­gin­ti veis­li­nius ke­tur­ko­jus – ne­ma­žai „Ca­nis“ na­rių tu­ri iš prie­glau­dos pa­im­tų ar ne­veis­li­nių šu­nų.

 

„Gal­būt kils klau­si­mas, ko­dėl di­džio­ji da­lis „Ca­nis“ veik­los skir­ta tik klu­bie­čiams ir pla­čiau nė­ra re­kla­muo­ja­ma? Pa­grin­di­nė prie­žas­tis ta, kad da­ly­vau­ja­me ma­si­niuo­se ren­gi­niuo­se su ke­tur­ko­jais ir esa­me at­sa­kin­gi už juos. Jei šei­mi­nin­kas pri­klau­so klu­bui – mes ži­no­me, ar jo šu­niu­kas skie­py­tas, ko­kia svei­ka­tos būk­lė, ar ne­tu­ri el­ge­sio pro­ble­mų. Įver­ti­na­me ren­gi­nio spe­ci­fi­ką ir at­ren­ka­me, ku­rie au­gin­ti­niai kur ga­lė­tų da­ly­vau­ti, nes vi­sus juos pa­žįs­ta­me“, – sa­ko pa­šne­ko­vai.

 

Vie­nas to­kių vie­šų ren­gi­nių, ku­riuo­se ga­li­ma pa­ma­ty­ti „Ca­nis“ klu­bo na­rius ir jų au­gin­ti­nius, – Mies­to die­nos ei­se­na. Jo­je aly­tiš­kiai šu­nų my­lė­to­jai šie­met pa­si­ro­dys jau an­trą kar­tą. Per­nai klu­bo pa­si­ro­dy­mas su­lau­kė daug plo­ji­mų. Ž.Trus­kie­nė džiau­gia­si, kad kei­čia­si ir pa­čių aly­tiš­kių po­žiū­ris į šu­nis bei jų au­gin­to­jus. Ži­no­ma, klu­bas ne­ga­li pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bės už ne­va­ly­vus šu­nų šei­mi­nin­kus, ku­rie net ne­si­var­gi­na su­rink­ti iš­ma­tų ir ne­ku­ria ge­ro įvaiz­džio, bet vi­sa­da ga­li­ma ro­dy­ti ki­to­kį pa­vyz­dį. Sma­gu, kai, iš­si­ruo­šę į žy­gį su ke­tur­ko­jais, klu­bo na­riai su­lau­kia pra­ei­vių dė­me­sio, šie puo­la fo­to­gra­fuo­tis ar fil­muo­tis su drau­giš­kais gy­vū­nais. Ir ne tik Aly­tu­je, bet ir Ry­gos se­na­mies­ty­je, kur „Ca­nis“ su­ren­gė eks­kur­si­ją, ge­rų emo­ci­jų pra­ei­viams ne­trū­ko.

 

Klu­bas sa­vo na­riams ne tik siū­lo įdo­mų lais­va­lai­kį, bet ir pa­ta­ria, ko­kios veis­lės šu­nį iš­si­rink­ti (nes tai rei­kia da­ry­ti ne pa­gal gro­žį, o įver­ti­nus sa­vo gy­ve­ni­mo bū­dą), ku­ria­me veis­ly­ne jį pirk­ti.

 

„Ne­ma­žai šu­niu­kų at­ke­liau­ja į Lie­tu­vą iš veis­ly­nų už­sie­ny­je. Yra grės­mė su­si­dur­ti su ap­ga­vi­kais, ku­rie ati­duo­da tik skie­pų pa­są, sa­ky­da­mi, kad ki­tus do­ku­men­tus iš­duos ki­no­lo­gų klu­bai Lie­tu­vo­je. Tai – mi­tas nu­me­ris 1, nes Lie­tu­vo­je tik re­gist­ruo­ja­mi įvež­tų šu­nų do­ku­men­tai, bet, jei jų ne­iš­duo­da vei­sė­jas, va­di­na­si, šuo nė­ra veis­li­nis, nors už jį su­mo­kė­ta ne­ma­ža su­ma“, – sa­ko Ža­ne­ta.

 

Pa­tys klu­bo „Ca­nis“ įkū­rė­jai, ži­no­ma, taip pat lai­ko šu­nis. Jų au­gin­ti­niai – trys vokiečių aviganiai ir senbernarų veislės kalytė. Po įvai­rias šu­nų pa­ro­das taip pat ir už­sie­ny­je daug va­ži­nė­jan­tys aly­tiš­kiai ap­gai­les­tau­ja, kad Aly­tus pla­či­ą­ja pras­me vis dar nė­ra gy­vū­nams drau­giš­kas mies­tas. Pa­vyz­džiui, net lau­ko ka­vi­nė­se yra žen­klai, kad šu­nys ne­pa­gei­dau­ja­mi. Ne­to­li­mas pa­vyz­dys – Kau­nas, čia šu­nims drau­giš­ko­je ša­lia pi­lies įsi­kū­ru­sio­je ir tu­ris­tų pa­mėg­to­je ka­vi­nė­je va­sa­ros kait­ro­je pir­miau­sia pa­siū­lo­mas du­buo su van­de­niu ke­tur­ko­jui lan­ky­to­jui, o jau pas­kui at­ne­ša­mas me­niu jo šei­mi­nin­kams. Gal­būt ne­tru­kus to­kia ka­vi­nė at­si­ras ir mū­sų mies­te?

toliau2017-04-20  commSkaityti komentarus (4)


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100