arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Žintautas, Sergijus, Natalija

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Skaitykite šiandien
toliau2017-03-18  SpausdintiSpausdinti

O jeigu regioninę politiką apverstume aukštyn kojomis?

Rytas Staselis

Pra­ėju­sią sa­vai­tę te­ko kal­bin­ti fi­lo­so­fą, po­li­to­lo­gą ir žur­na­lis­tą Kęs­tu­tį Gir­nių. Vė­liau tą po­kal­bį skel­bė „Ver­slo ži­nių“ laik­raš­tis, ta­čiau man ro­dos, kad kai ku­rios jo idė­jos ga­li bū­ti įdo­mios ir svar­bios re­gio­ni­nių laik­raš­čių au­di­to­ri­jai.

 

Spė­ju, kad p. Gir­niaus te­zės apie mig­ra­ci­jos pro­ble­mas dau­ge­liui skai­ty­to­jų at­ro­dys gal net ere­tiš­kos. Švent­va­giš­kos. Ta­čiau jei­gu pa­gal­vo­tu­me pro­tu, o ne emo­ci­jo­mis, pri­si­min­tu­me, ką apie mig­ra­ci­jos stab­dy­mą, re­gio­nų vys­ty­mą po­rą de­šimt­me­čių tarš­ka mū­sų į po­pu­liz­mą lin­kę po­li­ti­kai (pa­mė­gin­ki­te pri­si­min­ti bent vie­ną ra­cio­na­liu pro­tu su­vo­kia­mą jų idė­ją, iš­sky­rus ES pa­ra­mos pi­ni­gus pro­vin­ci­jos mies­te­lių ge­ro­vei), gal p. Gir­niaus min­tys ne­at­ro­dys to­kios, kaip čia pa­sa­kius, nei į tvo­rą, nei į mie­tą.

 

„Lie­tu­vo­je šian­dien vyks­ta tai, ką Eu­ro­pos ša­lys pa­ty­rė prieš sep­ty­nis de­šimt­me­čius: kai­mo tuš­tė­ji­mas. Prieš­ka­rio kai­mai Pran­cū­zi­jo­je bu­vo pil­ni. Da­bar – tuš­ti. Ta­čiau Pran­cū­zi­jo­je ir dau­ge­ly­je ki­tų Eu­ro­pos ša­lių žmo­nės kė­lė­si iš sa­vo kai­mų į sa­vo mies­tus. Mū­sų pro­ble­ma yra ta, kad mes iš sa­vo kai­mų ke­liau­ja­me į ki­tų ša­lių mies­tus. Ma­nau, kad tuo­se Lie­tu­vos kai­muo­se liks tik stam­būs ūki­nin­kai, jau­niems žmo­nėms, ku­rie re­gio­nuo­se ne­tu­ri jo­kios veik­los, ver­slo, bū­ti ten bus vi­siš­kai ne­įdo­mu. Yra pa­sau­ly­je pa­vyz­džių, kaip tas tra­di­ci­jas ir gy­ven­to­jų skai­čių mė­gi­na­ma už­kon­ser­vuo­ti. Pa­vyz­džiui, Ba­va­ri­jo­je ieš­ko­ma tai­lan­die­čių mer­gi­nų, nes vo­kie­čių mo­te­rys ma­to gra­žes­nių gy­ve­ni­mo per­spek­ty­vų, nei vi­sus sa­vo me­tus pra­leis­ti tra­di­ci­nė­se kiau­lių fer­mo­se. To­dėl ir aš pa­si­sa­ky­čiau, kad Lie­tu­vo­je ne­si­steng­tu­me iš­lai­ky­ti re­gio­nų, ne­si­steng­tu­me iš­lai­ky­ti žmo­nių, kad jie gy­ven­tų Jo­niš­ky­je, o kur­tu­me to­kias vie­tas, ku­rios yra na­tū­ra­li trau­kos vie­ta ir ten ga­li­ma ga­na pa­do­riai gy­ven­ti.“

 

Ki­taip ta­riant, tu­rint gal­vo­je, jog vi­sos vals­ty­bi­nės in­ves­ti­ci­jos į re­gio­nų ge­ro­vę dau­ge­liu at­ve­jų nu­ė­jo šu­niui ant uo­de­gos, li­ko tik vie­ne­tai pro­vin­ci­jos mies­tų, ku­riuo­se ga­li­ma gau­ti ko­ky­biš­kų pa­slau­gų – pra­de­dant švie­ti­mu, svei­ka­tos ap­sau­ga, dar­bu ir lais­va­lai­kiu, – tai, iš­sky­rus to­kias iš­im­tis, gal yra pras­mės pa­keis­ti mū­sų re­gio­ni­nę po­li­ti­ką taip, kad mū­sų did­mies­čių plėt­ra tap­tų al­ter­na­ty­va emig­ra­ci­jai į ki­tas ša­lis.

 

Kad, jei­gu dėl ob­jek­ty­vių ir sub­jek­ty­vių prie­žas­čių ne­įma­no­ma su­kur­ti ge­rai mo­ka­mų dar­bo vie­tų ato­kiau nuo did­mies­čių, tai trauk­ti in­ves­ti­ci­jas į tuos did­mies­čius (ačiū­diev, į juos at­ei­na šio­kių to­kių in­ves­ti­ci­jų ir jau­čia­mas dar­bo ran­kų trū­ku­mas), plė­to­ti pa­to­gią trans­por­to in­fra­struk­tū­rą no­rin­tie­siems grei­tai at­va­žiuo­ti į dar­bą mies­te, hi­po­te­ką tiems, ku­rie no­rė­tų grei­čiau ir be di­de­lės bai­mės mies­te įsi­kur­ti.

 

Tri­mis žo­džiais ta­riant, gal iš­ei­tis yra ta, kad lig­šio­li­nę re­gio­ni­nę po­li­ti­ką rei­kė­tų ap­vers­ti aukš­tyn ko­jo­mis?

 

Nes aki­vaiz­džiai ma­to­me, kad dėl vie­tos val­džios ne­no­ro (esu tik­ras dėl to­kios prie­žas­ties) į re­gio­nus ne­ina in­ves­ti­ci­jos, ne­si­ple­čia in­fra­struk­tū­ra, smul­ku­sis ver­slas vie­to­je ne­tu­ri to­kios pa­klau­sos, iš ku­rios ga­lė­tų pa­do­riai gy­ven­ti. Esu ne kar­tą ra­šęs, kad Lie­tu­vos sa­vi­val­dos pro­ble­ma yra ta, jog vie­tos ly­de­riai vi­siš­kai ne­su­in­te­re­suo­ti pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jų iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio, kad mies­te­liuo­se ras­tų­si šio­kių to­kių ga­myk­lė­lių, ku­rio­se bū­tų bent po 100 dar­bo vie­tų.

 

Mat leng­viau­sia nie­ko ne­veik­ti ir vie­ną­syk per me­tus nu­va­žiuo­ti į Vil­nių ir iš­pra­šy­ti kuo di­des­nį do­ta­ci­jų po­rei­kį. Dėl nie­ko ki­to ne­rei­kia net suk­ti gal­vos, iš­sky­rus įvai­rių sche­mų kū­ri­mą tam, kad tie pi­ni­gai iš ES ir Lie­tu­vos biu­dže­to per­ei­tų per val­džiai ar­ti­mas ver­slo įmo­nes, pro­to ri­bo­se pa­pūs­tų vie­šų­jų už­sa­ky­mų są­ma­tas ir prie val­džios pri­si­siur­bę žmo­nės ge­rai gy­ven­tų.

 

Tai­gi ne vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je 90 proc. al­gas gau­nan­čių žmo­nių yra tie­siog biu­dže­ti­nin­kai: vals­ty­bės įstai­gų, švie­ti­mo sis­te­mos, vals­ty­bi­nių įmo­nių re­gio­ni­nių cen­trų dar­buo­to­jai. Ma­žes­nę da­lį su­da­ro di­džių­jų pre­ky­bos cen­trų dar­buo­to­jai. Vis­kas.

 

Ta­čiau, įver­ti­nus to­kią iš­klo­ti­nę, vėl­gi, įjun­gus sme­ge­nis, tam­pa aki­vaiz­du, kad jau­ni­mė­liui jo­je vie­tos nė­ra. Jau­niems žmo­nėms ji nė­ra pa­trauk­li. Net miš­ki­nin­kys­tės sek­to­riu­je, ku­rio at­sto­vai da­bar die­na die­non pi­ke­tuo­ja Vil­niu­je ar­ba Ge­di­mi­no g. 11, ar­ba Ge­di­mi­no g. 53.

 

Ga­li­ma su­pras­ti, kad urė­di­jos duo­da la­bai sim­bo­liš­kai mo­ka­mo dar­bo tūks­tan­čiams žmo­nių ir, įta­riu, su­tei­kia ga­li­my­bių už­si­dirb­ti ne­ofi­cia­liai. Ne­de­ta­li­zuo­siu, kaip. Ne čia es­mė. Bė­da ta, kad tos dar­bo vie­tos, jei­gu miš­ki­nin­kys­tės sek­to­rius veik­tų skaid­riai, o ne „į šo­ną“, ne­bū­tų dau­ge­liui da­bar ja­me už­im­tų žmo­nių pa­trauk­lios nei su­lai­ky­tų nuo spren­di­mų gy­ve­ni­me kaž­ką keis­ti.

 

O jei­gu pa­trauk­lus ga­li bū­ti tik ne­skaid­rus dar­bas, jis ne­pri­im­ti­nas vi­sos ša­lies pi­lie­čiams. Ge­riau jau ta­da gal­vo­ti, kiek re­a­liai po urė­di­jų re­for­mos be dar­bo lik­tų žmo­nių ir kiek jų ga­lė­tų kel­tis į mies­tus, kur ras­tų veik­los pa­gal pro­fe­si­ją ar pa­keis­tų kva­li­fi­ka­ci­ją. Pa­keis­ti pro­fe­si­ją nė­ra šo­ko prie­žas­tis – taip ten­ka pa­lik­ti kom­for­to, pa­to­gaus bū­vio zo­ną, ta­čiau pa­sau­lis toks: jis rei­ka­lau­ja, kad mes vi­si bū­tu­me mo­bi­lūs, pa­si­ren­gę keis­ti gy­ve­ni­mo vie­tą ir už­si­ė­mi­mą. O ne zirz­tu­me.

 

Nes, iš­lin­dus iš miš­ko ar sa­vo ūkio kie­mo, jau ga­li­ma šį bei tą pa­ma­ty­ti pla­čiau. Pa­vyz­džiui, ko­dėl pro­vin­ci­jos mo­kyk­los, vai­kų dar­že­liai ve­ge­tuo­ja, o mies­tuo­se tė­vai, sie­kian­tys leis­ti sa­vo at­ža­las į pir­mą kla­sę, tu­ri nak­vo­ti ei­lė­se, kad gau­tų mo­kyk­lo­je vie­tą? Ko­dėl re­gio­ni­nia­me pa­što sky­riu­je re­tai per die­ną ap­si­lan­ko du–trys klien­tai, o mies­tuo­se sto­vi ei­lės? Ne­pai­sant mo­der­nių sa­vi­tar­nos pa­slau­gų.

 

Koks nors po­li­ti­kas tuoj pa­sa­kys, kad čia bū­ti­na kaž­ką „su­ba­lan­suo­ti“. Bet tai tas pat, kaip Ne­mu­ną pri­vers­ti te­kė­ti at­gal į Bal­ta­ru­si­ją.

 

toliau2017-03-18  commSkaityti komentarus (0)


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100