arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Ginvilas, Skirmantė, Gabrielius, Fortūnatas

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Skaitykite šiandien
toliau2017-02-18  SpausdintiSpausdinti

Lietuvai reikia 10 milijonų, Vilniui – 1 milijono gyventojų

Rytas STASELIS

Švęs­ti vals­ty­bi­nes šven­tes, to­kias kaip Va­sa­rio 16-oji, Lie­tu­vos mies­te­lė­nai tar­si ir iš­mo­ko. Jiems ji – jau ne tik pro­ga pra­si­vo­lio­ti ant so­fos ar įžieb­ti ko­kio al­ko­ho­li­nio gė­ra­lo. Pa­ma­žu vals­ty­bi­nės šven­tės bent jau did­mies­čiuo­se tam­pa šei­mos rei­ka­lu: pro­ga iš­ei­ti ir pa­si­žmo­nė­ti su vai­kais, su­tik­ti pa­žįs­ta­mų, pa­mo­juo­ti vė­lia­vė­lė­mis ir įkel­ti as­me­nu­kę į so­cia­li­nius tin­klus.

 

Dar koks ket­vir­tis am­žiaus, ra­si, ir to­liau nuo did­mies­čių ži­bu­rių čia gy­ve­nan­tys žmo­nės šven­čių me­tu tu­rės dau­giau pro­gos jaus­ti ben­drys­tę su kai­my­nais, pa­ki­les­nę nuo­tai­ką, o ir ap­lin­ka bus švie­ses­nė. Ne tik dėl švies­tu­vų gat­vė­se trū­ku­mo ar per­tek­liaus. Ne nuo vie­ti­nio Lie­tu­vos pa­što sky­riaus bu­vi­mo ar ne­bu­vi­mo.

 

Nors mo­kė­ji­mas švęs­ti – jo­kia ver­ty­bė. Iš­sky­rus tai, kad ben­dru­mas, ku­rį pa­jun­ta­me ku­ria nors to­kia pro­ga, šiek tiek pa­ge­ri­na ben­drą at­mo­sfe­rą, ku­rio­je gy­ve­na­me.

 

Tas – ge­res­nės at­mo­sfe­ros, di­des­nio kom­for­to ap­lin­ko­je – veiks­nys mū­sų gy­ve­ni­me yra svar­bus. Dėl to, kad vi­si stip­riai ir sun­kiai dir­ba­me. Čia tik iliu­zi­jos to­kios tvy­ro: iš kai­mo špo­ki­ny­čios žiū­rint, tai mies­te­lė­nai vi­so la­bo iš kai­lio ne­ria­si gal­vo­da­mi, kaip vi­sos tau­tos už­dirb­tą eu­rą pra­švilpt pra­mo­goms. Iš mies­te­lė­nų var­pi­nės mū­sų kai­mas at­ro­do vien pra­si­gė­ręs, trau­muo­jan­tis vai­kus, nie­ko ne­vei­kian­tis ir gy­ve­nan­tis iš pa­šal­pų, ku­rioms iš sa­vo ki­še­nių su­si­me­ta mo­kes­čių mo­kė­to­jai mies­te­lė­nai.

 

Nei vie­na, nei ki­ta for­mu­lė nė­ra tiks­li, nors da­lis tie­sos šio­je mi­to­lo­gi­jo­je yra. Tie­sa, tik da­lis. Lie­tu­vos did­mies­čiuo­se yra to­kių ver­slų, to­kių dar­bų, ku­rie yra taip in­ten­sy­vūs, kiek­vie­nam jais už­si­iman­čiam su­pleš­ki­nan­tys tiek ener­gi­jos per dar­bo sa­vai­tę, kad, tskant, penk­ta­die­nį ne­per­ei­ti per ba­rus – va­di­na­si, pra­ras­ti pro­gą at­si­pa­lai­duo­ti.

 

Ne­nei­giu, kad at­si­pa­lai­duo­ti yra ir ki­tų bū­dų. Ypač mies­te. Ta­čiau ne­apy­kan­tos aki­mis į vil­nie­čių, kau­nie­čių, klai­pė­die­čių sa­vait­ga­lio pra­ma­nus žiū­rin­tie­ji tu­rė­tų tie­siog už­jaus­ti di­du­mą did­mies­čių biu­rų plank­to­no. Čia kas­dien žmo­nės vei­kia įtemp­to­je kon­ku­ren­ci­nė­je ap­lin­ko­je, pri­ima spren­di­mus, ver­tus šim­tus tūks­tan­čių, mi­li­jo­nų eu­rų. Re­tam, tskant, sto­gas ne­pa­va­žiuo­ja (ži­nau bent po­rą at­ve­jų, ka­da jau­ni žmo­nės, dir­bę prie stra­te­gi­nių vi­sos Lie­tu­vos pro­jek­tų ir vi­sai ne už Va­ka­ruo­se įpras­tas al­gas, tu­rė­jo svei­ka­tos bė­dų).

 

Pro­vin­ci­jo­je taip pat ne py­ra­gai. Ly­gi­nant so­viet­me­tį, Lie­tu­vos kai­me, ko ge­ro, vis dar gy­ve­na per daug žmo­nių, ku­rie ne­tu­ri nei pa­do­raus dar­bo, nei veik­los, nei oraus lais­va­lai­kio. Po ma­no pra­ėju­sią sa­vai­tę iš­spaus­din­to ko­men­ta­ro vie­na skai­ty­to­ja tie­siai švie­siai klau­sė: ar aš ne­bi­jąs už­spring­ti sun­kiai Lie­tu­vos žem­dir­bių už­au­gin­ta duo­na?

 

Už­spring­ti bi­jau kaip ir kiek­vie­nas žmo­gus. Ta­čiau vi­sai ne pa­si­pū­tu­sia vei­do iš­raiš­ka no­rė­čiau pa­sa­ky­ti ir ką ki­ta: o jei­gu pa­pras­tai pus­ry­čiams te­pu len­kiš­ką svies­tą ant es­tiš­kos duo­nos (ir tą, ir tą per­ku Vil­niaus par­duo­tu­vė­se), man tas pat gre­sia? Ži­nau, kad taip. Tik to­ji ti­ki­my­bė vi­siš­kai ne­pri­klau­so nuo to, ką ra­šau.

 

Ir glo­ba­li­za­ci­jai sa­kau – ačiū Die­vui – ga­lė­da­mas pa­si­rink­ti tai, kas man ska­niau. Vis­gi glo­ba­li­za­ci­ja ver­čia mus suk­tis, dirb­ti, kon­ku­ruo­ti. Be­są­ly­giš­kai ge­riau nei li­gi šiol. Ne­svar­bu, iš­liks pa­što sky­rius prie na­mų ar kiek­vie­nam rei­ka­lin­gu rei­ka­lu lai­ku at­va­žiuos pa­što au­to­mo­bi­lis.

 

Be­ne di­džiau­sią įspū­dį šie­met pa­da­rė ir daug įvai­riau­sių min­čių į gal­vą įpū­tė po­kal­bis sau­sio pra­džio­je Iz­ra­e­ly­je su vie­nu apie ur­ba­ni­za­ci­ją glo­ba­lio­je eko­no­mi­kos sis­te­mo­je iš­ma­nan­čiu žmo­gu­mi.

 

Jo pa­pras­ti klau­si­mai apie Lie­tu­vą bu­vo du: kiek Lie­tu­vo­je gy­ve­na žmo­nių ir ko­kio dy­džio yra di­džiau­sias Lie­tu­vos mies­tas. Ka­da at­sa­kiau „be­veik 3 mln.“ ir „dau­giau nei 0,5 mln.“, jį apė­mė liū­de­sys. „To­kie ro­dik­liai ga­li ne­leis­ti jums iš­lik­ti“, – ta­rė pa­šne­ko­vas. Jo nuo­mo­ne, į Lie­tu­vą rei­kė­tų pri­trauk­ti tiek žmo­nių, kad jų skai­čius siek­tų 8–10 mln., o Lie­tu­vos sos­ti­nė apy­smul­kiu re­gio­ni­niu cen­tru be 1 mln. gy­ven­to­jų tap­ti tie­siog ne­tu­ri šan­sų. Ki­taip ta­riant, Vil­nius be mi­li­jo­no gy­ven­to­jų bus tik di­de­lis kai­mas. O Lie­tu­va – vos įžiū­ri­mas glo­ba­lios erd­vės Ka­la­bi­biš­kis.

 

Ar Lie­tu­vos ur­ba­ni­za­ci­jos spe­cia­lis­tai yra pri­ėję prie ko­kių nors re­cep­tų, ką ro­do jų žvilgs­nis glo­ba­lia­me kon­teks­te.

 

Ir šio­je dis­ku­si­jos fa­zė­je (jei­gu ma­no per­pa­sa­ko­tos prie­lai­dos bent jau ver­tos dė­me­sio) pra­si­dė­tų ga­na ar­šios dis­ku­si­jos.

 

1. Tek­tų iš­lai­ky­ti spau­di­mą tų, ku­rie im­tų ne­sa­vu bal­su bliau­ti: tai ką, du treč­da­liai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų bū­tų ne­lie­tu­viai? Ži­no­ma, nes net pa­kvie­tę vi­sus emig­ran­tus, tų 8–10 mln. ne­su­si­rink­tu­me.

 

2. Rei­kė­tų va­žiuo­ti per pa­sau­lį ir vež­tis Lie­tu­von per­spek­ty­vius, aukš­tos pri­dė­ti­nės ver­tės ver­slus, čia juos kur­din­ti šilt­na­mių są­ly­go­mis, kad jie pas mus veik­tų, mū­sų žmo­nėms duo­tų dar­bo ar bent su­teik­tų sti­mu­lą mo­ky­tis, kad jie tą dar­bą dirb­ti ga­lė­tų.

 

3. Bū­tų gra­žu, kad mū­sų kon­trre­vo­liu­ci­nes nuo­tai­kas ro­dan­čios aukš­to­sios mo­kyk­los lanks­čiai pri­si­tai­ky­tų prie ga­li­mai to­kios si­tu­a­ci­jos, nes ki­taip jos pra­žū­tų ir joks tiks­li­nis fi­nan­sa­vi­mas jų ne­iš­gel­bė­tų.

 

4. Pa­vyz­džių juk yra: fi­nan­si­nių or­ga­ni­za­ci­jų duo­me­nų cen­trai Vil­niu­je ir Kau­ne, bio­tech­no­lo­gi­jų pra­mo­nės įmo­nės lei­džia už­si­dirb­ti glo­ba­lios rin­kos ly­gio pa­ja­mas. Ko­dėl to­kių veik­lų Lie­tu­vo­je ne­ga­li bū­ti dau­giau?

 

5. Reik­tų at­si­sa­ky­ti iliu­zi­jos, kad Lie­tu­vo­je mes ga­li­me pa­ga­min­ti vis­ką ir par­duo­ti bet ko­kią sa­vo su­kur­tą pa­slau­gą.

 

Tik va iš­si­kė­lę to­kius tiks­lus ar tu­rė­si­me kas juos įgy­ven­dins. Sei­mo Kul­tū­ros ko­mi­te­tas ar Ge­di­mi­no pr. 11 būs­ti­nė? Ži­no­te, ne­įti­ki­na. Tas ly­de­ris, ku­ris iš Kul­tū­ros ko­mi­te­to, man­ding, iš­vis ne­su­pran­ta to­kių pro­ble­mų ir te­be­gy­ve­na sa­vo Nai­sių iliu­zi­jo­se. Svar­biau­sias žmo­gus iš Ge­di­mi­no pr. 11 kol kas ne­trykš­ta en­tu­ziaz­mu at­si­suk­ti į pro­ble­mą, tskant, vei­du ar pa­si­va­ži­nė­ti po pa­sau­lį kvies­da­mas in­ves­tuo­ti Lie­tu­vo­je.

 

Tai ką – siū­ly­si­me mi­si­ją pre­zi­den­tei?

 

 

toliau2017-02-18  commSkaityti komentarus (0)


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28  
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100