arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Gedas, Geimina, Adelina (Adelė)

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Internetiniai skaitiniai
Idėjos velykinio savaitgalio kelionėms: kas pirma atsirado – paukštis ar kiaušinis?

Kur migruoja šikšnosparniai? Koks ežeras yra Lietuvos gulbių lopšys? Kaip atpažinti pelėdų balsus? Kaip paukščiai prisidės prie Lietuvos šimtmečio minėjimo?... Lietuvą nemažai ornitologinio turizmo entuziastų iš užsienio vertina dėl unikalių šalį kertančių paukščių migracijos kelių ir čia perinčių bei žiemojančių sparnuočių rūšių įvairovės. Panašu, kad patys lietuviai mažiau žino, kokiose mūsų šalies vietose labiausiai lizdus mėgsta sukti iš šiltųjų kraštų grįžę paukščiai. Pavasarį – pats jų perėjimo įkarštis. Todėl Turizmo departamentas šventinį savaitgalį siūlo atrasti tas ypatingas Lietuvos vietas, kuriose dabar virte verda gyvenimas ir prasideda naujas gyvosios gamtos ciklas.

1. Kur paukščių daugiau nei žmonių. Nemuno deltoje – migracijos įkarštis. Čia verta atvykti pasigrožėti ne tik potvynio užlietomis pievomis. Neseniai vien įvairių rūšių žąsų Nemuno deltos regioniniame parke suskaičiuota per 30 tūkst., t.y. žymiai daugiau nei gyventojų šalia esančioje Šilutėje (18 tūkst.)! O kur dar būriai ančių, pempių ir kitų paukščių...

Nemuno delta pasižymi ne tik kaip migruojančių paukščių poilsio bei maitinimosi vieta, bet kartu kaip svarbi daugelio retų paukščių perimvietė. Tarp 169 paukščių rūšių yra tokių, kurios peri tik čia, pavyzdžiui, smailiauodegė antis, avocetė. Čia yra didžiausios Lietuvoje juodagalvių kirų, baltasparnių žuvėdrų ir ausuotųjų kragų kolonijos, peri baltieji gandrai. Nemuno deltos regioniniame parke kiaušinius deda ir griežlės bei meldinės nendrinukės. Šios dvi rūšys yra įtrauktos į globaliai nykstančių paukščių sąrašą, todėl jų stebėjimu itin domisi ir turistai iš Vakarų Europos šalių, ypač iš Jungtinės Karalystės. Beje, čia taip pat migruoja įvairios šikšnosparnių bei drugių rūšys.

Įdomu, kad ties Kniaupo įlanka, Mingės kaimo pakraštyje, pastatytas kraštovaizdžio ir paukščių stebėjimo bokštas – vienas didžiausių Lietuvoje. Jame paukščius stebėti gali 50 žmonių vienu metu.

Informaciją norintiems stebėti paukščius suteiks saugomų teritorijų direkcijų specialistai, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos lankytojų centro darbuotojai. Jų iniciatyva organizuojami paukščių sutiktuvių renginiai, lankytojai aprūpinami žiūronais, monokliais, paukščių pažinimo vadovais.

2. Nesubalansuota mėgstantiems ilgai miegoti. Nedidelio pusiasalio rytinėje Kuršių marių pakrantėje – Ventės rago – ornitologinėje stotyje, įkurtoje dar 1929 m. profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva, yra didžiausios ir seniausios paukščių gaudyklės pasaulyje. Ornitologų teigimu, ši vieta yra unikali visais sezonais. Perėjimo laikotarpiu čia sutinkamos retos paukščių rūšys, o migracijos metu ši vieta patenka tarp svarbiausių pasaulyje paukščių migracijos kelių (Baltic Flyway), kadangi per Kuršių neriją praskrenda didelė dalis vakarų Sibire ir Skandinavijoje perinčių paukščių. Pasitaiko, kad per vieną dieną čia praskrenda 100–200 tūkst. paukščių.

Prieš auštant, t.y. apie 5 val. ryto, turi keltis tie, kurie nori stebėti paukščius Ventės rage ar net juos žieduoti! Čia pastatytos paukščių gaudyklės laikomos didžiausiomis ir vienomis seniausių visame pasaulyje. Prieš lankantis neseniai atnaujintoje Ventės rago ornitologinėje stotyje derėtų iš anksto susisiekti su jos darbuotojais.

Beje, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, prie jo šventimo prisidės ir sparnuočiai. Juk milijonai paukščių, migruodami iš Lietuvos į Europos, Azijos, Afrikos šalis, tampa tikrai šalies ambasadoriais su „lietuvišku pasu“ ant kojos – žiedu su Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus adresu. Daliai žieduojamų paukščių numatoma uždėti GPS siųstuvus ir stebėti jų migracijos kelią bei taip garsinti Lietuvos vardą pasaulyje.

3. Kuršių nerija – migruojančių paukščių „magistralė“. Ja kasmet praskrenda milijonai sparnuočių. Juos galima stebėti ir savarankiškai. Važiuojant dviračių taku ar žygiuojant pamario takais atkarpoje nuo Nidos iki Pervalkos galima užsukti į šešis paukščių stebėjimo bokštelius, išsidėsčiusius vaizdinguose nerijos raguose (Bulvikio, Ožkų, Pervalkos, Žirgų) ir įlankose (Bulvikio, Karvaičių). Bokšteliuose įrengti pažintiniai stendai, kurių pagalba galima atpažinti Kuršių mariose perinčius bei migruojančius sparnuočius. Kiekviename bokštelyje aprašytos skirtingos paukščių rūšys. Migruojančius paukščius siūloma stebėti ir nuo Parnidžio kopos Nidoje.

Beje, balandį – kormoranų ir garnių perėjimo įkarštis, todėl dera apsilankyti ir jų kolonijoje Juodkrantėje.

Pasikonsultuoti su ornitologais ir gauti naudingos informacijos galima Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centruose Nidoje ar Smiltynėje.

4. Paslaptingos lizdavietės. Paukščių perimvietės, kaip taisyklė būna ypatingos gamtos prieglobstyje. Štai, didžiausia Lietuvos gervių populiacija peri Čepkelių raiste, valstybiniame rezervate, (Varėnos r.). Viso čia – 186 paukščių rūšys. Čepkeliuose išlikusios stambios kurtinių populiacijos, gyvena didieji apuokai, tetervinai, griežlės, juodieji gandrai, lututės, tripirščiai geniai ir dar daugelis kitų rūšių.

Su rezervato augalija ir gyvūnija galima susipažinti Marcinkonių lankytojų centre įrengtoje ekspozicijoje. Čepkelių raisto pakraštyje už 5 km nuo Marcinkonių kaimo įrengtas mokomasis takas pelkėje ir apypelkyje. Nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d. pažintiniais tikslais lankytis rezervato mokomajame take leidžiama tik lydint Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojui arba gidui. Rezervatuose siekiama užtikrinti kuo mažesnį natūralių gamtos procesų trikdymą, todėl žmonių lankymasis šiose teritorijose ribojamas.

Lietuvos gulbių lopšiu vadinamas Žuvinto ežeras. Būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus. Viso čia stebimos 231 sparnuočių rūšis, iš jų 153 peri būtent čia. Pavasarį čia girdisi praskrendančių ir perėti suskridusių paukščių šurmulys.

Žuvinto sparnuočius stebėti per teleskopus ir žiūronus galima nuo Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro apžvalgos bokšto. Jame be atskiro leidimo galima būti kasdien nuo 8 val. iki 20 val. Greta driekiasi Žuvinto ežero gamtinis takas. Su rezervatui būdingais paukščiais supažindina Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro ekspozicija.

Viena didžiausių Tyrulių pelkė (Radviliškio r.) Lietuvoje savo užimamu plotu nusileidžia tik Čepkelių ir Žuvinto šlapžemių teritorijoms. Čia karaliauja raudonkojai tulikai, aidi didžiųjų baublių, pilkųjų gervių ir rudakaklių, kragų balsai. Balandis – geriausias metas naktimis čia skaičiuoti teritorijas užėmusius didžiuosius baublius ir vandens višteles.

5. Nuotykiai naktiniame miške. Įsikurti stebėjimo poste miške ir įsirengti stovyklą nakčiai, turėti miegmaišį, žiūronus, kompasą. Skamba kaip nuotykis? Nemuno kilpų regioninio parko direkcija balandžio mėnesio pradžioje Punios šile (Alytaus r.) kvietė pajusti atbundančios gamtos dvelksmą ir pasiklausyti pelėdų ūbavimų, gervių trimitavimų ir tuo pačiu prisidėti atliekant jų apskaitas, sužinant, kokia jų populiacija gyvena šile.

Parko direkcijos lankytojų centrai veikia Birštone ir Prienuose. Įsteigtoje Gamtos mokykloje rengiamos edukacinės programos, gamtos pamokos, ekskursijos. Punios šilo retenybės – juodieji gandrai, jūriniai ereliai, vidutiniai, baltnugariai, tripirščiai geniai.

Punios šilas laikomas vienu vertingiausių miškų visoje Europoje. Verta apsilankyti miško muziejuje Punios girininkijos patalpose. Prie girininkijos įrengtas žvėrių aptvaras. Punios šilo rezervato zonoje auga aukščiausia Lietuvos pušis (42 m).

6. Paukščių takas. Baltosios Vokės tvenkiniai – Šalčininkų rajone, prie Baltosios Vokės gyvenvietės, buvo įkurti prieš kelis dešimtmečius. Tvenkiniams buvo panaudoti buvę durpyno karjerai. Ši teritorija yra viena vertingiausių paukščiams Lietuvoje. Sezoninių migracijų metu teritorijoje apsistoja iki 6 tūkst. žąsų ir ančių. Čia taip pat stebimi retai kontinentinėje Lietuvos dalyje matomi vandens paukščiai, tokie kaip rudakaklis naras, raguotasis kragas, mažoji gulbė, baltaskruostė berniklė ir nuodėgulė. Čia užregistruotos net 46 paukščių rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Tvenkinių teritorijoje įrengtas pirmasis Lietuvoje pažintinis paukščių stebėjimo takas su apžvalgos bokšteliu ir informaciniais stendais.Stebėjimo takas yra pažymėtas ženklais ir eina tvenkinių pakrantėmis, kur galima pamatyti ne tik daugelį įprastų vandens paukščių rūšių – įvairių ančių, kragų, laukių bei gulbių, bet ir nemažai retų, egzotiškų rūšių – jūrinį erelį, erelį žuvininką, didįjį baltąjį garnį, gulbę giesmininkę, juodąjį gandrą, kukutį ir kitus. Apsilankiusieji Paukščių take galės sužinoti kuo skiriasi gandras, garnys ir gervė, kaip tvenkiniuose perinčią retą Lietuvoje gulbę giesmininkę atskirti nuo dažnesnės ir visiems geriau žinomos gulbės nebylės, kodėl kirai dažnai yra neteisingai vadinami žuvėdromis ir dar daugybę kitų įdomybių.

7. Stebėti paukščius nuo pilies kuorų. Šalia kempingo „Medaus slėnis“ (Šilinės k. Jurbarko r.) yra paukščių stebėjimui skirtas bokštelis. Panemunių regioninio parko direkcija gali suorganizuoti edukacinius renginius migruojančių paukščių stebėjimui ties Šiline ir nuo Raudonės pilies bokšto.

Taip pat žinomu tapęs Panemunių regioninio parko direkcijos (Raseinių g. 2, Šilinės k., Jurbarko r.) renginys Novaraisčio ornitologiniame draustinyje – migruojančių gervių stebėjimas. Jis vyksta rugsėjo mėnesį. Stebima apie 2 tūkst. gervių, kurios leidžiasi į nakvynės vietą.

8. Spėlioti paukščių balsus. Atvykus į Žemaitijos nacionalinio parko „sostinę“ Platelius, pirmiausiai vertėtų užsukti į lankytojų centrą, kuriame – visa informacija, ką aplankyti, kokie renginiai ir edukaciniai užsiėmimai vyksta. Lankytojų centro ekspozicijoje „Žemaitijos žemės slėpiniai“ galima ne tik pasimokyti žemaitiškų žodžių, bet ir išgirsti paukščių balsus.

Netoli lankytojų centro – didžiausias ir švariausias Žemaitijoje – Platelių ežeras, kurį galima apvažiuoti dviračiu arba tiesiog pasivaikščioti Šeirės pažintiniu taku. Jeigu jums pasiseks, galėsite pamatyti jūrinio erelio skrydį virš ežero, nes netoliese – šių retų paukščių buveinė. Grįždami nepamirškite užlipti į apžvalgos bokštą prie Siberijos pelkės ir dar kartą pažvelgti į gražuolį Platelių ežerą iš viršaus.

Ne tik Platelių ežeras, bet ir dar 25 ežerai parke džiugina paukščių stebėjimo mėgėjus. Prie Pakastuvos ežero įrengtas paukščių stebėjimo bokštelis.

9. Geležinių varlių kaimynystėje. Metelių regioniniame parke sparnuočių kaimynai yra ... vėžliai! Čia dar gyvenantys ypač reti, Europoje saugomi baliniai vėžliai, dzūkų vadinami geležinėmis varlėmis, yra parko simbolis, kaip ir vieninteliame Lietuvoje Trako miške augantis bekotis ąžuolas. Didieji parko ežerai – Dusia, Metelys ir Obelija – atgyja paukščių migracijų metu.

Stebėti ežero paukščius per galingą optinę įrangą iš anksto susitarus kviečia Metelių regioninio parko lankytojų centras. Interaktyvi ekspozicija stiklinių sienų pastate ant Dusios ežero kranto nustebins daugumą lankytojų. Veiklos turės tiek suaugusieji, tiek vaikai. Norėdami atrasti, tai kas reta ir vertinga, turėsite atverti stalčiukus, dureles ar pažvelgti į medžio drevę. Čia galima susiplanuoti kelionę, susipažinti su balinių vėžlių gyvenimu, užsisakyti ekskursiją ar išsinuomoti dviratį, kanoją, inklentę.

Prie Lankytojų centro prasideda 3,5 kilometrų ilgio pažintinis pėsčiųjų takas ir dvi dviračių trasos. Keliauti galima savarankiškai arba su direkcijos specialistu. Populiariausi edukaciniai užsiėmimai – „Tarpežerio miškais ir pelkėmis“, „Pelkės ekosistema“, „Migruojančių paukščių prieglobstis“.

10. Paukščių ūkis. Paukščiais besidomintys turistai laukiami ne tik laukinėje gamtoje, bet ir ūkiuose. Vienas iš „Pieno kelio“ objektų yra išskirtinis paukščių ūkis Rietave. Jame – per 30 vištų, 10 fazanų, 3 ančių, 3 balandžių veislės, putpelės, žąsys, kalakutai. Šeimininkai organizuoja pažintines ekskursijas po ūkį, supažindina su laikomų paukščių veislėmis, jų ypatybėmis, rengia gaminių iš pieno ir kiaušinių degustaciją, porina linksmas istorijas iš paukščių gyvenimo.

Cijonų kaime (Ignalinos r.) kviečia „Paukščių kaimas“. Čia: vištos, kurių plunksnos auga priešinga kryptimi; gaidys, kuriam ant kaklo neauga plunksnos ir nebaisus joks šaltis; šilkaplunksniai paukščiai, kurių veislė išvesta prieš 1000 metų; žąsys ir antys, kurios tik bėgioja, nes nemoka skristi, o kiaušinius, kurių tryniai neturi cholesterolio, deda žaliu lukštu. Taip pat - įvairių rūšių povai, fazanai, stručių šeimyna ir daug įspūdingų kitų naminių paukščių, net Laimės paukštė!

Šeimininkai vaišina milžiniškoje keptuvėje ant laužo ugnies iškepta kiaušiniene iš įvairių paukščių kiaušinių ir ką tik išvirta kvapnia žolelių arbata. Beje, sodyboje yra didžiausias lizdas pasaulyje, kuriame telpa net 50 žmonių.

Informacija parengta pagal Turizmo informacijos centrų ir Valstybinio turizmo departamento medžiagą. Daugiau informacijos– Turizmo informacijos centruose, jų interneto svetainėse.

Gerda Butkuvienė

Atstovė žiniasklaidai

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

 

commKomentarai[0]


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100